. Kai kurie ikivėžiniai pakitimai labiau būdingi vyresniam amžiui, pavyzdžiui – aktininė keratozė odoje, o kai kurių ikivėžinių pakitimų atsiradimui didelę reikšmę turi genetinis polinkis, kaip pavyzdžiui - žarnyno polipozės. Bet kurių organų ikivėžiniai pakitimai veikiant jų vystymąsi skatinantiems faktoriems, ilgainiui gali suvėžėti. Laiku diagnozavus ikivėžius pakitimus galima sėkmingai išgydyti. Todėl savalaikė diagnostika, rizikos faktorių mažinimas bei imuninės sistemos balanso palaikymas yra labai svarbūs, norint užkirsti kelią vėžio išsivystymui.
GIMDOS KAKLELIO IKIVĖŽINIAI PAKITIMAI
Gimdos kaklelio, kaip ir bet kurio kito organo sveikos ląstelės dauginasi tvarkingai. O kenksmingų faktorių poveikyje, esant žmogaus papilomos viruso infekcijai, imuninės sistemos neefektyvumui atsiranda ląstelių pokyčių, kurių organizmas nebesukontroliuoja. Taip susidaro ikivėžinių pakitimų, kurie ilgainiui gali supiktybėti. Iš pradžių gimdos kaklelio epitelio ląstelės tampa tik atipinės ar nedaug pakitusios, bet dar neturi ikivėžinių pakitimų. Nežymūs gimdos kaklelio ląstelių pakitimai daliai moterų praeina savaime. Pavyzdžiui, jei tokių pakitimų buvo atsiradę po gimdymo, sutrikus hormonų pusiausvyrai, nusilpus imunitetui ir pan. Esant palankioms sąlygoms, organizmas pats susitvarko su tokiais pokyčiais. Jei nepalankūs vidiniai ir išoriniai faktoriai išlieka, o svarbiausi iš jų yra onkogeninių ŽPV infekcija ir rūkymas, epitelio ląstelėse pakitimų daugėja, jie tampa ženklūs. Jei pakitimai yra ženklūs arba nustatoma didelio onkogeniškumo ŽPV tipų infekcija, tokie pakitimai labiau linkę progresuoti, nei išnykti. Vėžinių pokyčių susidarymo tikimybė didėja, kai yra žymesnių ląstelių pakitimų ir daugiau nei vienas rizikos faktorius, o ypač kai yra nustatyta ŽPV infekcija gimdos kaklelyje. Esant 16 ir 18 tipo ŽPV infekcijai, gimdos kaklelio epitelio ląstelių pokyčiai iš nežymių į žymius vystosi greičiau nei kitais atvejais. Kuo pakitimų daugėja, tuo didėja rizika, kad jie savaime neišnyks ir negydant ilgainiui gali išsivystyti vėžys. Kadangi gimdos kaklelio vėžys iš pakitusio epitelio susiformuoja tik per ilgą laiką, reguliariai lankantis pas gydytoją ir atliekant tyrimus, galima anksti aptikti ikivėžinius pakitimus ir juos laiku išgydyti, taip užkertant kelią vėžiui. Sveikoms moterims rekomenduojama ne rečiau kaip kas tris metus atlikti gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą - PAP testą. Moterims, kurioms jau yra diagnozuota gimdos kaklelio pakitimų reikia tikrintis dažniau. Tikslesniam gimdos kaklelio epitelio ištyrimui gali būti atliekama kolposkopija ir biopsija.
Kolposkopija ir biopsija
Kolposkopas – tai optinis prietaisas, kuris, padidina vaizdą iki 50 kartų. Todėl gydytojas gali apžiūrėti gimdos kaklelio pakitimus, parinkti tikslesnę vietą biopsijai. Biopsija atliekama jei atlikus PAP testą nustatoma neaiškių ar žymių pakitimų. Biopsijos metu išpjaunama ne tik paviršinių, bet ir gilesnių audinių, kurie laboratorijoje specialiai paruošiami ir ištiriami mikroskopu.
PAP testas - citologinis gimdos kaklelio tyrimas
Tai nesudėtingas ambulatoriškai ginekologo ar šeimos gydytojo atliekamas tyrimas. Jo metu gydytojas specialia mentele ar šepetėliu paima gimdos kaklelio epitelio ląstelių, kurios dedamos ant laboratorinio stikliuko ir paruoštas tepinėlis ištiriamas laboratorijoje.
PAP testo metu nustatomi plokščiojo epitelio ląstelių pakitimai yra apibūdinami taip:
LSIL - nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pakitimai. Daliai moterų šie pakitimai gali išnykti savaime, tačiau nekreipti į juos dėmesio negalima, nes jie gali progresuoti į žymesnius pakitimus. Todėl labai svarbu gydytojo rekomenduotu dažnumu kartoti nurodytus tyrimus. Siekiant, kad tokie pakitimai išnyktų, svarbu rūpintis sveika mityba, gyvenimo būdu, rūkančioms atsisakyti rūkymo, vengti kitų žalingų faktorių, silpninančių imuninę sistemą ir organizmo atsparumą.
HSIL - žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pakitimai. Šie pakitimai savaime neišnyksta, todėl turi būti nuodugniai ištiriami ir savalaikiai gydomi, kad iš jų nesusiformuotų vėžys.
ASC-H - atipinės plokščiojo epitelio ląstelės. Taip apibūdinami pakitimai ląstelėse, kai negalima atmesti HSIL pakitimų. Todėl patikslinimui atliekama kolposkopija ir biopsija.
ASC-US -atipinės nenustatytos reikšmės plokščiojo epitelio ląstelės. Tai minimalūs ląstelių pakitimai, tačiau jų esant, tyrimą reikia po tam tikro laiko kartoti. Tokie pakitimai gali savaime išnykti arba pereiti į LSIL. Perėjimą į LSIL skatina onkogeninių žmogaus papilomos virusų infekcija, todėl nustačius ASC-US pakitimų rekomenduojamas tyrimas nustatyti šių virusų DNR buvimą ląstelėse.
TAI, KO REIKIA TAVO IMUNITETUI
