RŪKYMAS IR IMUNITETAS
Rūkymas neabejotinai pripažįstamas kaip sveikatai žalingas faktorius, skatinantis vėžio, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų vystymąsi ir didinantis mirtingumą. Kalbant apie rūkymo sukeliamą vėžį, pirmiausiai galvojama apie plaučių vėžį. Tačiau jau įrodyta, kad rūkymas įtakoja ne tik kvėpavimo organų – plaučių, gerklų, burnos vėžį. Jis yra neabejotinas rizikos faktorius ir kitų lokalizacijų vėžio, tai - stemplės, skrandžio, šlapimo pūslės, inkstų, kasos, gimdos kaklelio.
Ramindami save rūkantieji teigia, kad vėžiu suserga ir niekada nerūkę asmenys. Taip, vėžiu suserga ir nerūkantys. Tačiau jei pažvelgti į statistiką – daugiau nei 90% vyrų ir 80% moterų plaučių vėžio atvejų yra susiję su rūkymu. Taigi, jei rūkančiąjam pavyko išvengti vėžio, tai tik dėka geros genetikos ir imuninės sistemos veiklos. Todėl rūkant eilinę cigaretę verta susimąstyti - ar esate užtikrinti, kad šįkart imunitetas sugebės susitvarkyti su rūkymo padaryta žąla ląstelėms, kai ir patį imunitetą rūkymas silpnina?
Neseniai atlikto tyrimo metu, kurį iniciavo Nacionalinis vėžio institutas JAV, buvo nustatyta, kad rūkant, jau po pirmųjų įkvėpimų, organizme susidaro junginiai – policikliniai angliavandeniai, sukeliantys ląstelių DNR pakitimus, vedančius į vėžio formavimąsi. Taigi rūkymas ląstelių genetiką pradeda žaloti jau per pirmąsias rūkymo minutes.
Rūkant cigaretes susidaro daugiau kaip 4000 cheminių medžiagų, iš kurių mažiausiai 200 yra kenksmingos organizmui, o 40 – tikros kancerogeninės medžiagos, tiesiogiai žalojančios genus, kontroliuojančius ląstelių augimą. Šių genų pažeidimai sukelia netvarkingą ir nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi, vedantį į vėžinius pakitimus.
Nedideles DNR pažaidas genai gali ištaisyti, o nepataisomais atvejais imunitetas įjungia pakitusių ląstelių sunaikinimo mechanizmą. Tačiau nuolat veikiant žalojantiems faktoriams, apsauginiai mechanizmai nebepajėgia veikti efektyviai. Be to, rūkymo sukeltas oksidacinis stresas žalojančiai veikia ir pačią imuninę sistemą. Todėl ilgainiui jos galimybės ištaisyti neigiamus rūkymo padarinius organizme mažėja. Rūkymas silpnina tiek kvėpavimo organų gleivinės ląsteles, tiek ir imuninės sistemos ląsteles – makrofagus (pirmiausiai esančius plaučių alveolėse), neutrofilus, limfocitus, NK ląsteles. Rūkymo pasekoje nyksta limfoidiniai audiniai, todėl mažėja ir imuninių ląstelių, silpnėja imuninių ląstelių funkcijos. Sutrikus T limfocitų funkcijai, sutrinka reguliaciniai imuniteto mechanizmai, palaikantys tvarkingą ląstelių atsinaujinimą, sumažėja imuniteto atsakas į infekcijų sukėlėjus, didėja alergijos rizika, mažėja priešvėžinė gynyba.
Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti ir kuo ilgiau rūkoma, tuo didesnė žala padaroma organizmui. Be to nereikia pamiršti, kad be rūkymo organizmas kasdien susiduria ir su kitais žalingais faktoriais (maisto, užteršto oro kancerogenai, jonizuojanti spinduliuotė, nuolatinis stresas ir kt.), galinčiais pažeisti ląstelių DNR, silpinančiais imuninę gynybą ir didinančiais susirgimų riziką.
Iškvėptuose dūmuose taip pat yra kancerogeninių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas – kai nerūkantis asmuo kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru, taip pat yra kenksmingas sveikatai ir sukelia tų pačių ligų riziką, kaip ir rūkymas.
Literatūra:
1. Onkologija šeimos gydytojui. II dalis. „Vitae Litera“ Kaunas, 2008.
2. The Effects of Smoking on Human Health. Terry Martin, About.com Guide. Updated July 20, 2008.
3. Domagala-Kulawik J. Effects of cigarette smoke on the lung and systemic immunity. Department of Internal Medicine, Pneumology and Allergology, Warsaw Medical University, Warsaw, Poland. J. Physiol Pharmacol. 2008 Dec;59 Suppl 6:19-34.
4. Mehta H, Nazzal K, Sadikot RT. Cigarette smoking and innate immunity.Inflamm Res. 2008 Nov;57(11):497-503.
TAI, KO REIKIA TAVO IMUNITETUI
