VIRŠKINIMO SISTEMA IR IMUNITETAS

Imuninė sistema ir virškinimo traktas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Virškinimo trakto gleivinė nuolat atsinaujina, o šį procesą reguliuoja imuninė sistema. Senų, pakitusių ląstelių sunaikinimas vyksta apoptozės būdu, kuriame dalyvauja T limfocitai ir kitos imuninės ląstelės. Taip imunitetas prisideda prie virškinimo sistemos funkcijų palaikymo. Savo ruožtu virškinimo trakto gleivinė yra reikšminga imunitetui. Joje yra sutelkta didžioji organizmo gynybinės sistemos dalis – net iki 70 % viso limfoidinio audinio. Todėl bet kokie virškinimo trakto pažeidimai tiesiogiai paveikia ir imuninę sistemą. Žarnyno gleivinėje vyksta reikalingų organizmui, taip pat ir imuninės sistemos funkcionavimui būtinų medžiagų pasisavinimas.
Virškinimo trakto gleivinėje vyksta nuolatinis susidūrimas su svetimomis medžiagomis, toksinais. Šioje gynybos grandyje dalyvauja žarnyno gleivinės ląstelės, natūrali mikroflora ir gausybė imuninių ląstelių bei jų išsskiriamų medžiagų (T ir B limfocitai, makrofagai, natūralūs kileriai, dendritinės ląstelės ir kt.). Čia imuninėms ląstelėms tenka svarbiausias vaidmuo – atskirti kas organizmui tinkama ir reikalinga, o kas ne. Imuninės ląstelės tiesiogiai susidūrusios su genetiškai svetimomis medžiagomis (dendritinės, makrofagai) arba gavusios signalus apie antigenų buvimą (T limfocitai, B limfocitai), toliau siunčia signalus visoms imuninės sistemos grandims, kurios atitinkamai reaguoja. Taigi, tinkamai funkcionuojanti imuninė gynyba saugo tiek patį virškinimo traktą, tiek ir visą organizmą.
Jei skrandžio ar žarnyno gleivinė yra nuolat žalojama, sutrinka jos atsinaujinimas. Nereguliari ir nesveika mityba, ypač gausus perdirbto maisto, cheminių priedų naudojimas, taip pat ir nuolatinis stresas sukelia virškinimo trakto gleivinės ląstelių uždegimą. To pasekoje sutrinka normalios ląstelių funkcijos. Todėl ne tik blogėja maisto medžiagų virškinimas ir pasisavinimas, kas pasireiškia pilvo pūtimu, nereguliariais viduriais, nuovargiu ir kitais požymiais, bet ir didėja pralaidumas toksinams, kurie, sumažėjus barjerinei gleivinės funkcijai, patenka į kraujotaką. Tai savo ruožtu išbalansuoja imuninės sistemos veiklą ir paskatina įvairiausių negalavimų atsiradimą, pavyzdžiui tokių kaip lėtinis nuovargis, hiperaktyvumas, alergija, astma, artritas, autoimuniniai susirgimai, taip pat ir žarnyno uždegiminės – imuninės ligos (opinis kolitas, Krono liga).

Rėmuo.

Tai - deginantis, graužiantis skausmas už krūtinkaulio. Šis skausmas atsiranda stemplėje dėl nuolatinio rūgštaus skrandžio turinio patekimo, ko pasekoje stemplės gleivinėje išsivysto uždegimas, atsiranda erozijų. Skrandžio turinys patenka į stemplę dėl rauko, skiriančio stemplę ir skrandį, nevisiško užsidarymo. Rėmenį provokuoja gausus ir riebus, aštrus maistas, o kai kuriems - labiau saldumynai. Kava, alkoholis, gazuoti gėrimai taip pat skatina skrandžio rauko atsidarymą ir rūgštaus turinio patekimą į stemplę. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas ne visada yra šios problemos priežastis. Jis nustatomas tik nedidelei daliai pacientų, sergančių gastroezofaginio refliukso liga. Pagrindinė šios ligos priežastis yra rauko patologija, kuriai gydyti efektyvių būdų kol kas nėra. Todėl reikia vengti visų faktorių, skatinančių rauko atsidarymą, ir leisti pažeistai gleivinei užgyti. Nuolat veikiama skrandžio rūgšties ir pepsino, stemplės gleivinė yra žalojama, sutrinka jos apsauginiai mechanizmai, o greit atsinaujinti turinčios ląstelės pradeda keistis, todėl atsiranda rizika joms tapti ikivėžinėmis ir net suvėžėti.

Jei vargina rėmuo, venkite:

Tų maisto produktų, kurie Jums sukelia atsirūgimus ir rėmenį
Valgykite mažesnes porcijas, nepersivalgykite
Nevartokite gazuotų gėrimo, alkoholio
Nenaudokite mėtinės dantų pastos
Jei rūkote, atsisakykite rūkymo
Negulkite ir nesilankstykite pavalgius bent porą valandų
Miegokite ant aukštesnės pagalvės
Sumažinkite ansvorį, jei jis yra

Vidurių užkietėjimas.

Jo priežasčių yra daugybė. Ir sveikam žmogui viduriai gali užkietėti nuo nereguliarios ar netinkamos mitybos - mažai geriant skysčių, nevalgant vaisių ir daržovių, dėl nejudraus būdo, ilgiau užsikenčiant. Rečiau tuštinamsi kai silpnėja žarnyno sienelių tonusas, sensta, sklerozuojasi žarnyno gleivinė. Įvairios žarnyno, kepenų, kasos ir kitų organų ligos, sukeliančios medžiagų apykaitos sutrikimus, taip pat psichikos ligos irgi gali būti vidurių užkietėjimo priežastis. Jei sergama hemorojumi ar yra išangės įtrūkimų, tuomet dėl skausmo bijoma tuštintis ir dėl to užkietėja viduriai. Užkietėjus viduriams jaučiamas sunkumas, pilvo pūtimas, maudimas, blogėja nuotaika, apetitas, žmogus tampa irzlesnis, skauda galvą, jaučiamas nemalonus skonis burnoje. Jei nėra ligų, sukėlusių lėtinį vidurių užkietėjimą, gali padėti lengvos vidurius minkštinančios priemonės: daug skaidulų turintis maistas - juoda duona su grūdais (baltos duonos reikėtų atsisakyti), daržovės, vaisiai, džiovintos slyvos, linų sėmenų aliejus, reikėtų gerti daugiau vandens. 

_{^{TAI, KO REIKIA TAVO IMUNITETUI}}