Argininas
Argininas yra pusiau esminė amino rūgštis, kurios organizme susidaro iš esminių amino rūgščių. Jis priskiriamas prie dešimt būtiniausių organizmui amino rūgščių. Kad netrūktų arginino, labai svarbu jo ir esminių amino rūgščių gauti su maistu. Argininas reikšmingas augimo hormono sintezei, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą arginino kiekį augančio vaiko organizme. Argininas dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos ir fiziologinių procesų. Jis yra aktyvi baltymų ir fermentų sudėtinė dalis. Argininas reikalingas ląstelių dalijimuisi, žaizdų gijimui, imuninės sistemos veiklai. Jis stimuliuoja užkrūčio liauką, kurioje gaminami T-limfocitai. Labai svarbus argininas šlapalo sintezėi - dalyvaudamas joje, padeda pašalinti iš organizmo toksišką amoniaką. Argininas stimuliuoja išsiskyrimą gliukagono ir insulino, kurie reguliuoja gliukozės apykaitą. Organizmas naudoja argininą azoto monoksido gamybai. Azoto monoksidas dalyvauja su kraujagyslių endoteliu susijusiose fiziologinėse reakcijose - plečia kraujagysles bei reguliuoja žarnyno kraujagyslių vazomotorines funkcijas ir žarnyno peristaltiką. Arginino gauname valgydami mėsą, žuvį. Taip pat jo yra šokolade ir riešutuose. Normaliomis sąlygomis net ir su maistu negaunant pakankamai arginino, jo organizmas pasigamina iš kitų amino rūgščių. Trūkstant arginino sutrinka insulino apykaita, gliukozės gamyba, kepenų riebalų apykaita, silpnėja ir lūžinėja plaukai, blogai gyja žaizdos, užkietėja viduriai. Trūkstant vyrų dietoje arginino - sumažėja spermatozoidų skaičius bei judrumas. Arginino trūkumui labai būdingas raumenų silpnumas. Naujagimiams, gimusiems su fosfatsintetazės trūkumu, gali būti arginino stokos sindromas. Tokiems vaikams normalus augimas palaikomas papildant mitybą argininu. Arginino poreikis padidėja streso, infekcijų metu bei daugiau susidarant organizme amoniako. Argininas, dėl įtakos azoto monoksido susidarymui, yra naudingas sergant krūtinės angina, hipertenzija, protarpiniu šlubumu, esant erekcijos sutrikimams, nes azoto monoksidas pagerina sutrikusią kraujotaką šių būklių metu. Argininas gali švelniai pamažinti per aukštą kraujo spaudimą ir sumažinti aterosklerozės riziką. Ši amino rūgštis skatina raumenų masės augimą, energijos iš gliukozės ir riebalų gamybą bei riebalų atsargų mažėjimą. Dėl šių savybių maisto papildų su argininu rekomenduojama vartoti intensyviai sportuojant, sergant hipertenzija, kai yra negyjančių odos žaizdų, vyrams - vaisingumui ir erekcijai gerinti.
Vartojimas
Arginino būna sudėtyje maisto papildų, skirtų vartoti aktyviai sportuojantiems arba specialių, maisto papildų, skirtų vyrų potencijai palaikyti. Jo paros dozės priklauso nuo mitybos ir organizmui tenkančių krūvių. Vidutiniškai arginino rekomenduojama vartoti nuo 2 iki 30 gramų per parą. Vartojant didesnes arginino dozes (nuo 15 iki 30 mg) gali pasireikšti pykinimas, žarnyno diegliai ar viduriavimas. Sergantieji inkstų ir kepenų ligomis dėl amino rūgščių vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju. Sergant Herpes virusine infekcija (lūpų arba lytinių organų pūsleline) arginino geriau nevartoti, nes manoma kad jis gali paskatinti šių virusų dauginimąsi.
