Sojų izoflavonai

Sojų izoflavonai - tai iš sojos pupelių išgaunamos biologiškai aktyvios medžiagos, unikalūs flavonoidai, savo struktūra panašūs į lytinius hormonus - estrogenus. Todėl sojų izoflavonai yra vadinami fitoestrogenais (augaliniais estrogenais). Sojų izoflavonai susideda iš trijų rūšių izoflavonų aglikonų: genisteino, daidzeino ir gliciteino bei jų glikozilintų formų. Sojų izoflavonai, jungdamiesi prie estrogenų receptorių, reguliuoja estrogenų veikimą organizme. Tuo būdu sojų izoflavonai palengvina menopauzės simptomus, kuriuos sukelia sumažėjęs natūralių estrogenų kiekis. Fitoestrogenai reaguodami su estrogenų receptoriais sukelia švelnų poveikį, panašų į natūralių estrogenų, tuo būdu mažina karščio pylimus ir naktinį prakaitavimą. Tai puiki alternatyva hormoniniams preparatams. Epidemiologiniai tyrimai patvirtino, kad vietovėse, kur daugiau suvartojama sojų - Kinijoje, Japonijoje ir Azijos šalyse, rečiau sergama krūtų, prostatos, storosios žarnos ir gimdos vėžiu. Prisijungdami prie estrogenų receptorių, sojų izoflavonai juos užblokuoja ir tikrieji hormonai - estrogenai negali daryti organams poveikio, o nepanaudojami organizme greičiau iš jo pašalinami. Ši fitoestrogenų savybė pritaikoma, kai yra natūralių estrogenų perteklius, pavyzdžiui sergant mastopatija. Moterims, kurios vartoja daugiau sojų baltymų, nustatomas didesnis kaulų tankis, nei toms kurios nevartoja. Tai rodo, kad fitoestrogenai padeda sulaikyti kalcį kauluose ir lėtina su amžiumi susijusį kaulų retėjimą. Tyrimais nustatyta, kad sojų izoflavonai slopina osteoklastų - ląstelių ardančių kaulus aktyvumą ir skatina osteoblastų - kaulus formuojančių ląstelių aktyvumą. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja kasdien suvartoti bent 20 - 25 gramus sojų proteinų, kad sumažinti padidėjusio cholesterolio keliamą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Yra nustatytas aterosklerozę ir kraujo lipidus mažinantis sojų izoflavonų poveikis. Veikdami kaip antioksidantai, izoflavonai mažina laisvųjų radikalų sukeliamą žalą organizme. Yra duomenų, kad sojų izoflavonas genisteinas mažina angiogenezę ir tuo būdu gali slopinti vežinių ląstelių augimą.

Vartojimas

Maisto papildų su sojų izoflavonais būna įvairių: vien sojų izoflavonai, sojų izoflavonai derinyje su kalciu ir vitaminu D, skirti kaulams stiprinti arba sojų izoflavonai derinyje su vitaminais ir mikroelementais bei kitomis menopauzės metu naudingomis moterų organizmui medžiagomis. Būna maisto papildų ir su sojų proteinu. Dviejuose gramuose sojų proteinų yra apie 1 miligramą sojų izoflavonų. 250 ml sojų pieno yra apie 50 mg izoflavonų. Sojų izoflavonų maisto papilduose būna nuo 25 iki 100 mg. Kiek jų vartoti priklauso ir nuo kitų papildo sudėtinių medžiagų. Šiaurės Amerikos Menopauzės asociacija moterims pataria vartoti sojų izoflavonų nuo 40 iki 80 mg per parą. Toks kiekis padeda stiprinti kaulus, sumažinti karščio pylimus ir koreguoti kraujo spaudimą. Sojų baltymai gali kai kuriems asmenims sukelti alergiją, tuo atveju nereikėtų vartoti ir maisto papildų su sojų izoflavonais. Yra duomenų, kad ilgą laiką vartojant sojų izoflavonų, sumažėja skydliaukės aktyvumas, todėl sergant skydliaukės ligomis, dėl maisto papildų su sojų izoflavonais vartojimo reikia pasitarti su gydytoju. Taip pat gydantis antikoaguliantu varfarinu, vaistais tamoksifenu ir reloxifenu, dėl maisto papildų su sojų izoflavonais vartojimo reikia pasitarti su gydančiu gydytoju.