Gripas
(kiaulių gripas, A(H1/N1), sezoninis gripas)

Gripas - tai infekcinis, sezoniškai pasireiškiantis susirgimas, sukeliamas gripo virusų. Gripo virusai yra skirstomi į tris tipus, tai - A, B ir C. Dažniausiai ligą sukelia A tipo gripo virusai, kurie dar smulkiau skisrtomi į potipius. A tipo gripo virusams būdinga savybė greitai keistis. Vienais metais persirgus gripu, neįgyjamas visiškas atsparumas kito sezono gripo virusui. Todėl norint išvengti gripo infekcijos, svarbu palaikyti imuninės sistemos aktyvumą ir vengti kontaktų su sergančiais. Kasmet yra prognozuojama koks galėtų būti kitų metų sezoninis gripo virusas ir atitinkamai kuriamos vakcinos saugančios nuo sezoninio gripo. Tam tikrais laikotarpiais įvyksta didesnių nenumatytų gripo virusų pokyčių, tuomet kyla gripo pandemijos, kurių metu gripu užsikrečia daugiau žmonių, nei paprastai sezoninio gripo metu. Prieš keletą metų buvo išplitęs paukščių gripas, kurį sukėlė virusas H5N1 pavojingas ne tik paukščiams, bet ir gyvūnams, žmonėms. Naujausia A gripo viruso atmaina 2009 metų A(H1/N) virusas dar vadinamas „kiaulių gripu“, savo struktūra labai skiriasi nuo sezoninio gripo A(H1/N1) virusų. Naujasis 2009 metų A(H1/N) virusas plinta labai sparčiai, ypač tarp turinčių silpnesnę imuninę sistemą žmonių. Nuo šio „kiaulių“ gripo vakcina, sukurta sezoniam gripui, nepsaugo. Tiek sezoninio, tiek „kiaulių“ gripo virusais užsikrečiama įkvėpus oro, kuriame yra ligonio iškvėptų, iščiaudėtų, iškosėtų lašelių su gripo virusais. Virusas gali būti perduodamas per neplautas rankas, ypač kai jomis dengiamasi kosint ir po to liečiami daiktai, sveikinamasi. Todėl labai svarbu dažnai plauti rankas su muilu, kosint ir čiaudėjant prisidengti vienkartinėmis nosinaitėmis, vengti artimo kontakto su sergančiais, kosinčiais asmenimis, ypač pirmąsias penkias - septynias dienas, kada yra didžiausias pavojus užsikrėsti. Gripas savo eiga, sunkumu ir simptomais skiriasi nuo kitokių virusų sukeltų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kurioms būdinga lengvesnė eiga, ligos pradžioje pasireiškiantis nosiaryklės užburkimas, sloga, gerklės skausmas. Sezoninio ir naujojo 2009 metų AH1/N1 gripo simptomai yra panašūs. Gripas prasideda staiga, jam būdinga labai aukšta kūno temperatūra, šalkrėtis, „kaulų laužymas“, raumenų, galvos, akių skausmai, sausas kosulys, gerklės skausmas. Gripo virusai yra labai skvarbūs ir pavojingi tuo, kad pablogina lėtinių ligų eigą, ypač bronchinės astmos, cukrinio diabeto, širdies ir inkstų ligų. Gripo virusas ir nesergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms gali sukelti sunkius virusinius plaučių, inkstų, širdies raumens ir kitų organų uždegimus, sutrikdančius šių organų funkcijas. Ypač pavojingas gripas mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra tinkamai pasiruošusi kovoti su stipriais virusais. Susirgus gripu, svarbu išgulėti ligos periodą, pasitarus su gydytoju vartoti gripo simptomus palengvinančių vaistų. Pačioje ligos pradžioje rekomenduojami priešvirusiniai vaistai, kurie stabdo virusų dauginimąsi. Visos priemonės, palaikančios imuninės sistemos funkcijas, yra naudingos, tačiau jos nesukelia specifinio atsparumo gripo virusui. Todėl norint nuolat turėti stiprų imunitetą, galintį sulaikyti gripo virusus, svarbu sveikata rūpintis visą laiką, o ne tik susirgus gripu.

Naudingos medžiagos

Vitaminas C. Iš visų vitaminų, vitaminas C yra dažniausiai vartojamas, susirgus įvariomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat ir sukeltomis gripo virusų. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, palaikantis organizmo atsparumą, dalyvaujantis kolageno formavime ir stiprinantis kraujagyslių sieneles. Tyrimų apžvalgose teigiama, kad geresnis atsparumas gripo ir kitų virusų sukeltoms infekcijoms būna tuomet, kai organizmas nuolat gauna reikiamą vitamino C kiekį, o ne tik trumpai vartojant jo susirgus. Tačiau pabrėžiama, jei mityboje trūksta vitamino C, jo būtina vartoti papildomai, ypač siaučiant gripui. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad vitamino C trūkumas organizme didina plaučių uždegimo riziką. Susirgus gripu, kai kurie autoriai rekomenduoja, pirmąją parą jo vartoti kuo didesnę toleruojamą dozę (1-3 gramus), o kitomis dienomis palaipsniui ją mažinti. Tačiau dėl tokių dozių vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Vitamino C maisto papildų sudėtyje būna vieno, deriniuose su bioflavonoidais, cinku, ežiuole, propoliu ir kitomis imuninei sistemai svarbiomis medžiagomis. Daug vitamino C yra erškėčio vaisiuose, kurie turtingi ir bioflavonoidais, todėl yra vitamino C preparatų, papildytų erškėčio vaisių ekstraktu.. Plačiau ...

Vitaminas D. Šis vitaminas gerai žinomas kaip kalcio pasisavinimui ir kaulų struktūros palaikymui būtinas vitaminas. Naujausi tyrimai patvirtino vitamino D reikšmę ir organizmo atsparumo palaikymui bei imuninio atsako reguliacijai. Manoma, kad vitaminas D skatina sintezę antimikrobinių baltymų, kurie ardo bakterijų ir virusų, įskaitant ir gripo virusų, ląstelės sienelę bei mažina virusų uždegiminių citokinų sukeltą kvėpavimo takų pažeidimą. Prielaidą, kad vitaminas D svarbus apsaugai nuo gripo, patvirtina ir faktai, kad gripo epidemijos dažniau kyla šaltuoju metų laiku, kuomet yra mažiau saulės ir mažiau odoje pasigamina vitamino D. Todėl nors ir nėra tvirtų mokslinių pagrindimų, kaip vitaminas D veikia prieš virusus, neabejojama, kad svarbu užtikrinti pakankamą jo kiekį mityboje, ypač šaltuoju metų laiku. Plačiau ...

Cinkas. Šis mikroelementas antioksidantas, stimuliuodamas imuninių ląstelių gamybą, palaiko organizmo atsparumą virusinėms infekcijoms. Virusinių infekcijų metu čiulpiant pastilių su cinku pasireiškia vietinis cinko poveikis. Manoma, kad jis stabdo virusų prisitvirtinimą prie gleivinės ląstelių ir tuo būdu lėtina virusų plitimą. Daugiausiai duomenų apie teigiamą cinko poveikį, kovojant su virusais, turima iš stebėjimų, sergant įprastų virusų sukeltomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau neabejojama, kad ir norint palaikyti organizmo atsparumą gripo virusams, šis mikroelementas yra reikšmingas. Todėl svarbu užtikrinti pakankamą cinko kiekį mityboje. O pajutus gerklės perštėjimą, naudinga pradėti čiulpti pastilių su cinku kuo anksčiau. Plačiau ...

Selenas. Būtinas organizmui mikroelementas, svarbi selenoproteinų – baltyminių enzimų sudėtinė dalis. Selenoproteinai dalyvauja medžiagų apykaitoje, skydliaukės hormonų gamyboje ir veikia kaip antioksidantai. Selenas svarbus tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Jis įtakoja tiek įgimtą imunitetą, kuris yra atsakingos už nespecifinį atsaką ir priešinfekcinį barjerą, tiek ir įgytą imunitetą, susijusį su T ir B limfocitų veikla. Selenas laikomas vienu iš svarbiausių mikroelementų, palaikančių organizmo pasipriešinimą virusams. Tinkama imuniteto veikla labai priklauso ir nuo to, kaip funkcionuoja skydliaukė, kuri lemia viso organizmo medžiagų apykaitą, taip pat ir imuninių organų, ypač užkrūčio liaukos veiklą, nuo kurios priklauso T limfocitų efektai. Taigi, imunitetą selenas įtakoja tiek tiesiogiai, tiek ir per skydliaukę. Plačiau ...

Priešpienis. Priešpienio imuniniai faktoriai dalyvauja imuninės sistemos veikloje tiesiogiai atakuodami į organizmą patekusius infekcijų sukėlėjus ir reguliuodami imuninės sistemos ląstelių aktyvumą. Geležį pernešantys baltymai laktoferinas ir transferinas naikina į organizmą patekusius virusus, bakterijas ir grybelius. Priešpienio augimo faktoriai dalyvauja kolageno sintezėje, yra svarbūs odos ir gleivinių barjerinei funkcijai palaikyti. Tyrimai rodo, kad biologiškai aktyvios priešpienio medžiagos palaiko organizmo atsparumą. Italijoje atliktas tyrimas, lyginęs vakcinų ir priešpienio efektyvumą, parodė, kad koncentruoti priešpienio preparatai gripo sezono metu yra naudingi tiek pasiskiepijusiems gripo vakcina, tiek ir ne. Vartojusių priešpienio grupėje rečiau prireikė gydymo ligoninėje. Plačiau ...

Ežiuolė. Ežiuolės vaistinėje žaliavoje yra medžiagų, kurios stimuliuoja nespecifinį imunitetą: didina limfocitų ir makrofagų aktyvumą ir fagocitozę. Taip pat ežiuolė skatina sintezę interferono, kuris padeda organizmui kovoti su virusais. Daugeliu stebėjimų nustatyta, kad vartojant ežiuolės peršalus, sergant virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, palengvėja peršalimo simptomai ir sutrumpėja sirgimo laikas. Vertinant ežiuolės poveikį gripo eigai duomenų yra mažiau. Eksperimentiniais pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad ežiuolė slopina virusų prikibimo prie ląstelių aktyvumą ir tuo būdu stabdo jų išplitimą organizme bei reguliuoja virusų įtakojamą uždegiminių citokinų sekreciją. Tačiau ir pati ežiuolė skatina priešuždegiminių citokinų, tokių kaip interleukinai ir interferonas sintezę. Todėl atsiranda pastebejimų, kad sergant gripu, ypač kuris linkęs komplikuotis plaučių uždegimu, ežiuolės reikia vartoti saikingai, neviršyti rekomenduojamos dozės. Gripo infekcijos metu kvėpavimo takų gleivinėje padaugėja citokinų gamyba, dėl kurios stiprėja gleivių gamyba, didėja kraujagyslių pralaidumas ir paburksta kvėpavimo takai. Dėl labai stipraus imuninės sistemos ląstelių aktyvumo ir citokinų poveikio, gali stipriai sutrikti kvėpavimas. Uždegiminių citokinų kiekį mažina vitaminai C ir D. Plačiau ...