Maisto papildų enciklopedija
ieškoti »
 



 


Visas sąrašas

 

 Mažakraujystė

Mažakraujystė, dar vadinama anemija, tai būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino. Eritocituose esantis hemoglobinas sujungia deguonį, kuris šių ląstelių su krauju yra išnešiojamas po visą organizmą. Sumažėjus hemoglobino, dėl deguonies stokos jaučiamas silnumas, mieguistumas, greičiau pavargstama dirbant įprastus darbus, sunku susikaupti, gali mirgėti akyse, spengti ausyse, padažnėja pulsas, pakinta apetitas. Apetito pokyčiai būna tokie, kad norisi valgyti neįprastų dalykų, pavyzdžiui molio, kreidos. Sergant mažakraujyste silpnėja plaukai, nagai, pablykšta oda ir gleivinės. Lengviausiai pamatyti blyškias gleivines apažiūrint apatinio voko vidų. Sveikų, net ir labai baltos odos žmonių, vidinio voko gleivinė būna rausva. Sergant mažakraujyste, voko gleivinė būna blyški. Mažakraujystės priežasčių yra labai daug. Jas galima suskirstyti į kraujo gamybos sutrikimus ir nukraujavimą. Nukraujavimas gali būti dėl žaizdų, gimdymo, gausių mėnesinių, kai kraujo netenkama dėl virškinimo trakto žaizdų, piktybinių auglių, hemorojaus įtrūkimų. Kraujo gamyba sutrinka dėl trūkumo kraujodarai reikalingų medžiagų arba dėl kaulų čiulpų ligų, kurios pažeidžia eritrocitų gamybos vietas. Yra ir labai retų, įgimtų kraujo gamybos sutrikimo ligų. Dažniausios mažakraujystės priežastys yra blogas pasisavinimas arba trūkumas mityboje kraujo gamybai reikalingų medžiagų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių - geležies stoka. Beveik du trečdaliai viso organizme esančio geležies kiekio yra eritrocituose, hemoglobino sudėtyje. Geležis esanti hemoglobine panaudojama daug kartų. Kai eritrocitai suyra (jie gyvuoja apie keturis mėnesius), geležis nunešama į kaulų čiulpus, kur vėl panaudojama naujų eritrocitų gamybai. Dalis su maistu gaunamos geležies yra panaudojama hemoglobino gamybai, o kita dalis kaupiama atsargai. Todėl jei dėl įvairiausių priežasčių netenkama kraujo arba su maistu gaunama per mažai geležies, pradedamos naudoti jos atsargos ir tik po to vystosi mažakraujystė: mažiau pagaminama eritrocitų, jie būna mažesni, su mažesne, nei norma hemoglobino koncentracija. Trūkstant vitamino B12 (ciankobalamino) ir/arba folio rūgšties vystosi megaloblastinė anemija. Ji susijusi su DNR sintezės sutrikimu, kurios metu pirmiausiai pažeidžiamos greit atsinaujinančios ląstelės – kraujo ir virškinimo trakto gleivinės. Ši mažakraujystės forma dažnesnė griežtiems vegeterams. Gali būti mažakraujystė, kai vitamino B12 mityboje pakanka, tačiau dėl skrandžio ir žarnyno ligų trūksta medžiagos, reikalingos pasisavinti vitaminą B12. Yra ir kitų, retesnių mažakraujystės formų. Todėl įtarus mažakraujystę labai svarbu konsultuotis su gydytoju, kad būtų tiksliai nustatytos priežastys ir parinkta tinkama jų korekcija, t.y. paskirtos vartoti reikiamomis dozėmis trūkstamos medžiagos, diagnozuotos ir gydomos ligos, sukėlusios mažakraujystę. Mažakraujystės profilaktikai rekomenduojama valgyti tokių maisto produktų, kuriuose yra daugiau geležies, folio rūgšties, vitamino B12: jautienos, vištienos, kepenų, žalialapių daržovių, pavyzdžiui špinatų, brokolių, salotų, uogų, vaisių. Ypač svarbu užtikrinti greitai augančių vaikų, mergaičių prasidėjus mėnesinėms, nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų organizmą kraujo gamybai reikalingomis medžiagomis.

Puslapio naudojimosi sąlygosLiteratūraNuorodosKontaktai