Arterinė hipertenzija
Arterinė hipertenzija - aukšto kraujo spaudimo liga. Kraujo spaudimas gali trumpam padidėti ir sveikiems, pavyzdžiui stipriau susijaudinus, dirbant sunkų fizinį darbą, sportuojant. Tačiau pailsėjus, ramybės būsenoje ar dirbant įprastus darbus toks kraujo spaudimas sunormalėja. Normaliu kraujo spaudimas laikomas kai jis yra apie 120/80 mmHg, padidėjęs (arba prehipertenzija) - apie 130-139/85-89 mmHg. Hipertenzinė liga diagnozuojama tuomet, kai padidėjęs kraujo spaudimas nustatomas beveik nuolat ir jo dydis yra apie 140/90 mmHg ir daugiau. Padidėjęs kraujo spaudimas iš pradžių nesukelia jokių simptomų, tik labai pakilus kraujospūdžiui gali būti jaučiamas galvos svaigimas, ūžimas ausyse, sunkumas širdies plote ar plakimai, nes širdžiai tampa sunkiau išstumti kraują. Labai pakilęs kraujo spaudimas gali sukelti hipertenzinę krizę, kurios metu pykina, vemiama, gali trūkti nosies gleivinės kraujagyslės ir ištekėti kraujo. Ilgą laiką negydomas aukštas skraujo spaudimas sukelia negrįžtamas komplikacijas - pažeidžia širdies raumenį, kraujagyslių sieneles, akių kraujagysles, inkstus, skatina aterosklerozės progresavimą. Sunkiausios arterinės hipertenzijos komplikacijos yra inkstų funkcijos nepakankamumas, miokardo infarktas, smegenų insultas. Padidėjęs kraujo spaudimas koreguojamas dieta, kurioje mažinamas gyvulinių riebalų, druskos vartojimas. Maisto sūdyti apskritai nereikėtų, nes druskos organizmas pakankamai gauna su jau pagamintu maistu, pavyzdžiui duonos produktais, dešra ir kt. Reikėtų vengti alkoholio, rūkymo, rekomenduojama mankšta, pasivaikščiojimai, reguliarus aktyvus sportas. Būtina reguliuoti kūno svorį, ypač jei yra didesno laipsnio antsvoris. Labai svarbu kiek įmanoma mažinti įtampą, stresą, nes nervuojantis, pykstant daugiau išssikiria hormonų (adrenalino, noradrenalino) kurie dar labiau didina kraujo spaudimą ir alina širdį. Arterinės hipertenzijos gydymas priklauso ir nuo ją sukėlusių priežasčių. Dažniausiai sergama pirmine arterine hipertenzija, kurios metu vienos tikslios ligą sukėlusios priežasties nenustatoma, o įtakojantys faktoriai gali būti ir anstvoris, rūkymas, šeimyninis polinkis ir kitos priežastys. Tokiais atvejais norint sėkmingai kontroliuoti kraujo spaudimą labai svarbu kiek įmanoma koreguoti ligą skatinančius veiksnius, stengtis gyventi sveikiau. Jei sergama antrine arterine hipertenzija, tuomet nustatoma ir tiksli aukštą kraujo spaudimą sukėlusi priežastis, kuri gali būti pavyzdžiui inkstų, antinksčių ar kita liga. Tokiais atvejais pirmiausiai gydomos šios ligos. Gydytojas pagal kraujo spaudimo dydį skiria vienos ar kelių grupių vaistų. Sergant arterine hipertenzija, vaistų nuo kraujo spaudimo tenka vartoti visą gyvenimą. Jų vartojimo negalima nutraukti net ir tuomet kai pamatavus nustatomas normalus kraujo spaudimas. Turint padidėjusį kraujo spaudimą ar jau sergant arterine hipertenzija ir gydantis vaistais, svarbu užtikrinti pakankamą kalio ir magnio kiekį organizme. Rekomenduojama mažiau vartoti riebalų, maisto racione didinti augalinių aliejų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau valgyti jūrinės žuvies produktų, turinčių riebalų rūgščių omega-3. Papildomai galima vartoti žuvų taukų, turinčių riebalų rūgščių omega-3 arba išgrynintų riebalų rūgščių omega-3 maisto papildų.
Naudingos medžiagos
Omega-3. Yra išskiriamos trys pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys: alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeninė rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeninė rūgštis (DHR). Daugiausiai riebalų rūgščių omega-3 yra riebioje jūrinėje žuvyje. Alfa linoleno rūgšties yra ir augaliniuose aliejuose, o ypač daug linų sėmenų aliejuje, kiek mažiau - sojų ir rapsų aliejuose, graikiniuose riešutuose. Eeikozapentaeninės rūgšties ir dokozaheksaeninės rūgšties pagrindinis šaltinis yra žuvis. Yra atlikta labai daug klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, kurie patvirtino riebalų rūgščių omega-3 apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Riebalų rūgštys omega-3 mažina trigliceridų (kraujo riebalų) koncentraciją kraujo serume, mažina trombocitų agregaciją (sukibimą) ir stabdo trombų susidarymą. Riebalų rūgštys omega-3 pasižymi nors ir nestipriu, tačiau sergantiems arterine hipertenzija pacientams, labai reikšmingu kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. Tuo būdu jos mažina ir išeminės širdies ligos bei aterosklerozės riziką. Yra duomenų, kad labiausiai kraujo spaudimui teigiamą įtaką daro dokozaheksaeninė riebalų rūgštis. Todėl esant galimybei galima pavartoti vien tik DHR maisto papildų. Amerikos kardiologų asociacija rekomenduoja per parą išgerti apie 1 gramą EPR ir DHR. Plačiau ...
Kalis. Klinikiniais ir epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad pakankamo kalio kiekio organizme užtikrinimas padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir apsaugoti nuo komplikacijų, tokių kaip insultas, infarktas. Labai svarbu papildomai vartoti kalio, kuomet arterinė hipertenzija gydoma šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais, kurie didina kalio netekimą. Rekomenduojama kalio paros norma yra apie 2500 mg. Didžiają jos dalį gauname valdydami vaisius ir daržoves. Maisto papilduose kalio būna mažesnė dozė. Kad išvengti virškinimo trakto dirginimo vienu metu patariama gerti ne daugiau kaip 100 mg gryno kalio. Dar geriau jo vartoti valgio metu. Kalio maisto papilduose būna vieno arba derinyje su magniu. Kalio ir magnio deriniai naudingi tuo, kad magnis reikalingas kalio pasisavinimui ląstelėse. Taip pat šie mineralai sinergistiškai reguliuoja kraujo spaudimą, slopina aterosklerozės progresavimą, stiprina širdies raumenį ir reguliuoja ritmą. Plačiau ...
Magnis. Magnis atpalaiduoja raumenis ir plečia kraujagysles, tuo būdu mažina padidėjusį kraujo spaudimą. Magnis svarbus širdies darbui, palaiko ritmingą širdies veiklą. Trūkstant jo greičiau kraujagyslėse susidaro mikrotrombai, progresuoja aterosklerozė. Yra atlikta labai daug klinikinių tyrimų, kuriuose patvirtinta magnio nauda reguliuojant kraujo spaudimą, diabeto eigą. Magnio rekomenduojama vartoti apie 300 mg per parą. Kai kurių klinikinių tyrimų metų, kur buvo nustatyta magnio nauda sergantiems arterine hipertenzija, ateroskleroze magnio buvo vartojama ir po 800 mg per parą. Plačiau ...
Vitaminas C. Šis antioksidantas saugo kraujagyslių sieneles, palaiko jų elastingumą. Vitaminas C skatina sintezę eikozanoidų, kurie mažina trombozę ir plečia kraujagysles. Yra duomenų, kad vitaminas C kartu su vitaminu E apsaugo mažo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) nuo oksidacijos. Tuo būdu lėtina aterosklerotinius kraujagyslių pakitimus ir mažina hipertenzijos riziką. Plačiau ...
Vitaminas E. Tokoferolis saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, mažina trombocitų prikibimą prie arterijų sienelių ir trombų susidarymą. Tuo būdu gali mažinti aterosklerozės vystymąsį, kas vyksta hipertenzijos metu. Plačiau ...
Kofermentas Q-10. Vartojamas po 30 - 100 mg per parą gali padėti sumažinti kraujo spaudimą. Jis kaip antioksidantas saugo mažo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) nuo oksidacijos, todėl yra naudingas aterosklerozės prevencijai, stiprina širdies raumenį. Plačiau ...
Argininas. Amino rūgštis, dėl įtakos azoto monoksido susidarymui yra naudinga sergant krūtinės angina, hipertenzija. Azoto monoksidas plečia kraujagysles ir pagerina sutrikusią kraujotaką, todėl argininas gali švelniai pamažinti per aukštą kraujo spaudimą ir sumažinti aterosklerozės riziką. Plačiau ...
Taurinas. Amino rūgštis, svarbi širdies veiklai. Ji dalyvauja natrio, kalio, magnio, kalcio jonų transmembraniniame transporte, reguliuoja ląstelių osmosinį slėgį, taigi turi įtakos ir kraujo spaudimo, širdies ritmo reguliacijai, stiprina širdies raumenį. Kaip antioksidantas, taurinas pasižymi detoksikuojančiomis ir aterosklerozinių pakitimų susidarymą mažinančiomis savybėmis. Plačiau ...
Česnakas. Reikšmingas kaip antioksidantas, saugantis kraujagysles. Yra labai daug pasisakymų, kad česnakas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, plečia kraujagysles ir tuo būdu mažina aterosklerozės riziką. Tačiau mokslinių tyrimų apžvalgoje pateiktose išvadose teigiama, kad kol kas nėra kliniškai patikimų rezultatų, patvirtinančių česnako poveikį lipidų ir cholesterolio reguliacijai. Plačiau ...
Alyvmedis. Alyvmedžio lapų ekstrakte yra flavonoidų rutino, apigenino ir liuteolino, polifenolinių junginių hidroksitirosolo ir oleuropeino, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, naudingomis kraujagyslių apsaugai nuo aterosklerozės, kraujospūdžio reguliacijai. Ypač daug tyrinėjamas polifenolinis junginys oleuropeinas. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad jis atpalaiduoja kraujagysles, mažina padidėjusį kraujospūdį. Plačiau ...
Vynuogės. Vynuogių sėklose yra labai daug polifenolių junginių: flavonoidų, piknogenolio, taninų, proantocianidinų - medžiagų pasižyminčių stipriu antioksidaciniu veikimu. Mažesniais kiekiais proantocianidinų yra ir vynuogių žievelėse bei vynuogių vyne. Vynuogių sėklų oligomeriniai proantocianidinai neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo žalojančio jų poveikio, stiprina kapiliarus, padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Yra tiriamas vynuogių sėklų ekstrakto poveikis kraujospūdžio ir cholesterolio reguliacijai. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad vynuogių sėklų ekstraktas mažina padidėjusį kraujo spaudimą. Plačiau ...
Gudobelė. Ji gerina širdies darbą, stiprina ir retina širdies raumens susitraukimus, gerina vainikinių širdies kraujagyslių kraujotaką ir širdies aprūpinimą deguonimi, lengvai mažina kraujo spaudimą ir švelniai ramina. Jie naudingi, kai šalia padidėjusio kraujo spaudimo būna suaktyvėjusi skydliaukės funkcija ir vargina širdies plakimai. Gudobelės preparatų rekomenduojama vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, kai dėl senatvinių pakitimų silpsta širdies darbas, padidėja kraujo spaudimas. Plačiau ...
Kiaulpienė. Kiaulpienių lapai skatina šlapimo išsiskyrimą, tuo būdu padeda sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą. Kadangi jie turi daug kalio, papildo juo organizmą, taip kompensuodami kalį, kurio netenkama daugiau šlapinantis. Plačiau ...
