Atmintis
Atmintis skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Trumpalaikė atmintis užfiksuoja beveik visą smegenų gaunamą informaciją girdint, matant, suvokiant, liečiant, jaučiant ir t.t. Ilgalaikė atmintis išsaugo tai, kas žmogui yra labiau reikšminga, kas kartojasi. Geram įsiminimui yra svarbus dėmesio sukaupimas, kartojimas. Stresas, nerimas, depresinė nuotaika sutrikdo dėmesio koncentraciją, todėl būnant tokioje būsenoje įsimenama blogiau. Ilgalaikė atmintis nervų sistemoje formuojasi miego metu, todėl geras miegas labai svarbus atminčiai. Su amžiumi atmintis silpnėja. Tam turi įtakos dėl kraujagyslių pakitimų prastėjanti smegenų kraujotaka, nervų ląstelių senėjimas ir neuromediatorių apykaitos sulėtėjimas. Formuojantis atminčiai dalyvauja labai daug medžiagų. Iš jų svarbiausieji yra neuromediatoriai acetilcholinas, dopaminas, serotoninas ir noradrenalinas. Dėl įvairių priežasčių ir jauname amžiuje šių neuromediatorių sintezė gali sumažėti arba sutrinkti jų pusiausvyra. Senstant sumažėja ir neuromediatorių receptorių aktyvumas. Atmintį sutrikdo pablogėjusi smegenų kraujotaka sergant migrena, ateroskleroze. Stipriai sutrinka atmintis įvykus insultui, galvos smegenų traumai. Atminties ir pažintinių funkcijų sutrikimas būdingas Alzheimerio ligai, kurios metu nustatomas acetilcholino trūkumas nervų sistemoje. Nervų ląstelėms kenkia alkoholis, apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis, deguonies stoka. Todėl stiprinant atmintį ir nervų sistemos veiklą svarbu derinti darbo ir poilsio režimą, pabūti gryname ore, sportuoti. Sportas gerina kraujotaką, taigi ir smegenys yra geriau aprūpinamos deguonimi bei maistingomis medžiagomis. O kad pakankamai nervų ląstelės gautų maisto medžiagų, svarbu racionaliai maitintis. Iš vitaminų nervų sistemai labai svarbūs B grupės vitaminai. Trūkstant jų, sumažėja energijos gamyba iš gliukozės, todėl nervų ląstelės negali gerai funkcionuoti. Protinei veiklai būtinos riebalų rūgštys omega-3, kurių gauname valgydami žuvies produktus. Vyresniame amžiuje smegenų veiklai ir atminčiai gerinti rekomenduojami vitaminai antioksidantai, saugantys kraujagysles nuo aterosklerotinių pakitimų bei augalinės medžiagos, gerinančios galvos smegenų kraujotaką.
Naudingos medžiagos
Ginkmedis. Dviskiaučio ginkmedžio lapuose yra flavonoidų glikozidų rutino ir kvercetino, terpeninių laktonų, bioflavonoidų, proantocianidinų, organinių rūgščių, karotinoidų, vitamino C. Standartizuotas ginkmedžio lapų ekstraktas pasižymi kraujagysles plečiančiu, venas tonizuojančiu, mikrocirkuliaciją gerinančiu poveikiu. Gerėjant smegenų kraujotakai, gerėja ir dėmesio koncentracija bei įsiminimas. Ginkmedžio lapų preparatai vartojami smegenų kraujotakai gerinti, kai pasireiškia galvos svaigimas, ūžimas ausyse, atminties susilpnėjimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Maisto papildų, skirtų atminčiai ir nervų sistemos veiklai palaikyti, sudėtyje ginkmedžio ektraktas derinamas su vitaminais antioksidantais, B grupės vitaminais, magniu ir kitomis smegenų veikai naudingomis medžiagomis. Plačiau ...
Mėlynės. Mėlynių uogų antocianinai pasižymi antiskleroziniu, antioksidaciniu poveikiu. Mėlynėse esantys karotinas ir vitaminas C palaiko kraujagyslių elastingumą. Karotinas neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. B grupės vitaminai dalyvauja nervinių ląstelių medžiagų apykaitoje, o mineralai aktyvina angliavandenių apykaitą. Dėl šių savybių mėlynių naudinga vartoti vyresniame amžiuje, ne tik regėjimui, bet ir atminčiai gerinti. Plačiau ...
Fosfatidilserinai - fosfolipidai. Jie turi amino rūgšties serino. Šių junginių yra ląstelių membranų sudėtyje. Jie dalyvauja perduodant nervinius signalus. Fosfatidilserinas didina cholino kiekį, reikalingą acetilcholino susidarymui. Fosfolipidų rekomenduojama papildomai vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, jie pagerina nuotaiką, atmintį, pažintinės funkcijos. Maisto papildų sudėtyje fosfatidilcholino ar fosfatidilserio būna derniuose su vitaminais, mikroelementais ir kitomis medžiagomis, naudingomis nervų funkcijoms ir protinei veiklai. Plačiau ...
Karnitinas. Amino rūgščių lizino ir metionino junginys. Biologiškai aktyvus L-karnitinas reikalingas ląstelėse pernešti riebalų rūgštis į mitochondrijas, kuriose, skaidant riebalus, gaminama energija. Riebalų rūgštys negali savaime prasiskverbti pro mitochondrijų sienelę. Todėl L-karnitinas yra nepakeičiama medžiaga, reikalinga riebalų rūgščių pernešimui ir energijos gamybai. Karnitinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gerina gliukozės apykaitą. Jis pereina hematoencefalinį barjerą ir patenka į centrinę nervų sistemą. Čia jis panaudojamas acetilcholino sintezei ir energijos gamybai nervų ląstelėse, saugo neuronus nuo degeneracijos. Karnitino daugiau reikia, kai organizmas patiria didesnius krūvius. Yra tyrimų duomenų, rodančių, kad vyresniame amžiuje pažintinių funkcijų palaikymui yra naudinga vartoti acetil-L- karnitino. Vartojant jo keletą mėnesių po 1500 mg per dieną pagerėja atmintis, nuotaika bei reakcija į stresą. Plačiau ...
Priešpienis. Priešpienyje yra koncentruotas kiekis vertingų maistinių medžiagų, enzimų, įvairių imuninių ir augimo faktorių, kurie naujagimiui suteikia energijos ir imuninės informacijos. Šios biologiškai aktyvios medžiagos gali būti naudingos ir bet kuriame amžiuje. Jos padeda palaikyti mūsų atsparumą, endokrininės sistemos funkcijas, gali padėti sulėtinti senėjimo procesus. Tyrimai rodo, kad priešpienyje esantys prolino turtingi baltymai mažina laisvųjų radikalų žalojantį poveikį smegenų ląstelėms, gerina motorines ir sensorines smegenų funkcijas vyresniame amžiuje, stabdo pažintinių funkcijų prastėjimą sergant Alzheimerio liga. Plačiau ...
Ženšenis. Jis vartojamas kaip tonizuojantis, protinę veiklą gerinantis vaistingasis augalas. Ženšenio šaknyje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: amino rūgščių, mineralų, vitamino C, folio rūgšties, niacino, flavonoidų, eterinių aliejų, terpenų, triterpenų. Ženšenis didina dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse, pasižymi adaptogeninėmis savybėmis - padeda smegenims ir visam organizmui prisitaikyti stresinėse situacijose, gerina deguonies panaudojimą smegenyse, didina darbingumą. Todėl ženšenio naudinga vartoti trumpą laiką intensyviai mokantis, siekiant pagerinti dėmesio koncentraciją, susikaupimą, sumažinti stresą. Plačiau ...
B grupės vitaminai. Labai reikšmingi nervų sistemai. Jie tarpusavyje sąveikaudami, dalyvauja baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, amino rūgščių sintezėje, energijos mitochondrijose gamyboje. Trūkstant kurio nors vieno B grupės vitamino, negali gerai funkcionuoti ir kiti. Netgi B grupės vitaminų trūkumo požymiai yra panašūs. Jie pasireiškia nervų sistemos sutrikimais, nuovargiu, miego sutrikimais, širdies veiklos sutrikimais, odos uždegimais. Todėl dažnai yra vartojama B grupės vitaminų derinių. Pagrindinių B grupės vitaminų: tiamino, riboflavino, nikotinamido, pantoteno rūgšties, biotino, folio rūgšties, piridoksino ir ciankobalamino būna beveik visų multivitaminų sudėtyje. Taip pat šių vitaminų gali būti didesnėmis nei rekomenduojama paros norma dozėmis (nuo 10 iki 50 kartų) B vitaminų kompleksų sudėtyje, skirtų patenkinti padidėjusį B vitaminų poreikį sergant lėtinėmis nervų, odos, širdies ligomis ar patiriant nervinę įtampą. Atskirai po keletą B grupės vitaminų būna derinyje su kitais vitaminais, mikroelementais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, stiprinančiomis nervų sistemą ir gerinančiomis protinę veiklą. Labiausiai nervų sistemai svarbūs yra vitaminai B1, B6, B12. Plačiau ...
Vitaminas B1. Tiaminas dalyvauja angliavandenių apykaitoje, todėl vartojant daug angliavandenių (taip pat ir alkoholio) organizmui reikia ir didesnių kiekių tiamino. Tiaminas reikšmingas nervų sistemos funkcionavimui. Jis dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, aprūpina nervų sistemą energija, padeda atsistatyti po didelio krūvio, svarbus pažintinėms funkcijoms. Aktyvi tiamino forma - tiamino pirofosfatas (kokarboksilazė) veikia kaip kofermentas amino rūgščių apykaitoje, ypač svarbioje širdies raumens ir nervų sistemos funkcijoms. Plačiau ...
Vitaminas B6. Piridoksinas laikomas nervų ir raumenų vitaminu. Jis būtinas neuromediatorių serotonino, dopamino, norepinefrino, melatonino ir gama aminosviesto rūgšties gamybai. Dėl piridoksino stokos atsiranda nuovargis, sutrinka miegas, pablogėja koordinacija. Plačiau ...
Vitaminas B12. Kobalaminas (ciankobalaminas) svarbus nervų sistemai. Dalyvaudamas riebalų rūgščių apykaitoje, vitaminas B12 vaidina svarbų vaidmenį nervų dangalo - mielino susidaryme. Ilgalaikis B12 vitamino trūkumas gali sąlygoti nervų pažeidimus ir neurologinius sutrikimus, kurie pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija, nemiga. Plačiau ...
Inozitolis. Angliavandenis, gliukozės izomeras, natūrali organizmo medžiaga. Jis yra ląstelių membranų fosfolipidų sudėtinė dalis, dalyvauja perduodant signalus iš ląstelęs į ląstelę, būtinas nervų, smegenų, raumenų veiklai, dalyvauja neurotransmiterių veikloje. Yra nustatyta, kad sergantieji depresija turi mažesnį, nei įprasta, inozitolio kiekį nugaros smegenų skystyje. Inozitolis dalyvauja antidepresinio junginio – serotononino veikime. Inozitolis veikia raminančiai, padeda esant nemigai. Trūkstant inozitolio gali pablogėti atmintis. Plačiau ...
Amino rūgštys. Jos yra organizmo baltymų statybinė medžiaga. Jos būtinos protinei veiklai, augimui ir raumenų masei palaikyti. Amino rūgščių poreikis organizme padidėja patiriant didesnius fizinius krūvius ar stresą, sveikstant po ligų. Maisto papilduose amino rūgštys yra derinamos su B grupės vitaminais, ginkmedžio lapų ekstraktu ir kitomis nervų sistemos mitybai ir kraujotakai naudingomis medžiagomis. Plačiau ...
