Maisto papildų enciklopedija
ieškoti »
 



 


Visas sąrašas

 

 Cholesterolio padidėjimas

Cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, dar vadinamas hipercholesterolemija, hiperlipidemija, dislipidemija, yra glaudžiai susijęs su ateroskleroze ir didesne širdies ligų rizika. Padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, jokių tik jam būdingų simptomų nejaučiama. Padidėjusio cholesterolio būdingiausi pakitimai yra aterosklerotines plokšteles kraujagyslių sienelėse. Paodyje galima matyti cholesterolio sankaupas. Būdinga jų vieta - viršutinio akies voko vidinis kamaps. Informatyviausias yra kraujo tyrimas, kuris parodo bendrą cholesterolio kiekį ir cholesterolio frakcijų: MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio, DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio ir trigliceridų kiekį. MTL cholesterolis yra „blogasis“ cholesterolis, kuris dalyvauja formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms kraujagyslių sienelėse. DTL cholesterolis yra „gerasis“ cholesterolis. Didelio tankio lipoproteinai surenka cholesterolį ir nuneša į kepenis, tuo būdu neleidžia cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. Nuneštas į kepenis, cholesterolis yra verčiamas tulžies rūgštimis, naudingai dalyvauja žarnyne virškinimo procese ir yra pašalinamas iš organizmo. Trigliceridai - tai laisvi kraujo riebalai, gaunami su maistu, naudojami kaip energijos šaltinis. Trigliceridų perteklius sukelia nutukimą, skatina aterosklerozės vystymąsį, ypač sergant cukriniu diabetu. Reikia žinoti, kad trigliceridų kraujyje daugėja ne tik valgant riebalų, bet ir suvartotas angliavandenių perteklius yra paverčiamas trigliceridais. Cholesterolio perteklius organizme susidaro dviem pagrindiniais keliais - kai jo per daug gauname su maistu ir kai per daug sintetina pats organizmas. Natūraliai organizme vyksta cholesterolio sintezė, nes jo reikia hormonų gamybai, nervų ir kitoms ląstelėms. Ir tik cholesterolio perteklius, t.y. trigliceridų ir MTL choleterolio padidėjimas sukelia neigiamą įtaką sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Yra labai daug grupių vaistų, skirtų cholesterolio apykaitos sutrikimams gydyti, t.y. cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Tačiau svarbiausia ir pati prieinamiausia priemonė cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti yra mitybos korekcija, streso sumažinimas, fizinis aktyvumas. Yra nustatyta, kad fizinis aktyvumas (sportas, netgi pasivaikščiojimai ar fizinis darbas) didina gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir tuo būdu padeda sumažinti blogojo, aterosklerozę sukeliančio cholesterolio (MTL) kiekį. Stresas didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl labai svarbu kontroliuoti stresą, nepasiduoti įtampai. O mankšta ar pasivaikčiojimas gali puikiai nuraminti. Riebalai, kurių gauname su maistu ne visi yra blogi ir skatinantys aterosklerozę. Cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje didina sočiosios riebalų rūgštys, kurių yra daugiau gyvuliniuose produktuose - mėsoje, piene, kiaušinio trynyje. Labiausiai cholesterolio kiekį kraujyje didina produktai, savo sudėtyje turintys daugiau cholesterolio, tai kiaušinio trynys, kepenys, inkstai. Svieste yra kelis kartus daugiau cholesterolio nei kiaulių taukuose. Mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių daugiau yra augaliniuose aliejuose yra naudingos. Augaliniuose aliejuose cholesterolio visiškai nebūna. Tik reikia žinoti, kad naudingesni yra aliejai, o ne iš jų pagaminti pramoniniai gaminiai, kuriuose augaliniai aliejai yra hidrinami (sukietinami), kad apaugoti nuo oksidacijos ir prailginti vartojimo laiką. Tokių hidrintų riebalų sveikos mononesočios riebalų rūgštys tampa trans-izomerais, kurie nėra naudingi. Trans-riebalų rūgštys didina MTL cholesterolio kiekį ir skatina aterosklerozės progresavimą. Dabar yra galimybių pagaminti produktus su ypač sumažintu trans-riebalų rūgščių kiekiu, todėl renkantis produktus, pagamintus iš augalinių aliejų (margariną, grietinės ar sviesto gaminius ir kt.) reikia žiūrėti produkto etiketėje nurodytą sudėtį. Hidrintų riebalų kiekis per parą gali sudaryti ne daugiau kaip 1% reikiamo kalorijų kiekio. Tai yra vidutiniškai galima suvalgyti ne daugiau kaip 2 gramus trans-riebalų rūgščių per parą. Trans-riebalai susidaro ir panaudojant kepimui tą patį aliejų, todėl kepti aliejuje produktai gali didinti cholesterolio kiekį. Naudingiausi yra kuo mažiau apdoroti augaliniai aliejai. Linų, sojų, rapsų aliejuose yra daug alfa linoleno riebalų rūgšties (ALA), kuri priskiriama riebalų rūgštims omega-3. Šios riebalų rūgštys mažina uždegimines reakcijas, slopina trombozę, mažina kraujo trigliceridų kiekį, taigi ir aterosklerozės riziką. Alyvuogių aliejuje yra daug mononesočiųjų riebalų rūgščių omega-9, antioksidantų: vitamino E, karotenoidų, chlorofilo, flavonoidų. Tačiau vitaminų, ypač vitamino E daugiausiai yra rapsų ir saulėgrąžų aliejuose. Saulėgrąžų aliejus turi daug naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač linoleinės. Cholesterolio kiekį reguliuoti padeda augalinis maistas, turtingas tirpių ir netirpių skaidulų, žuvies produktai, turintys polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.

Puslapio naudojimosi sąlygosLiteratūraNuorodosKontaktai