Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas - tai insulino stokos sukelta liga, kuriai būdingas angliavandenių apykaitos sutrikimas ir jo pasekoje atsirandantys pakitimai daugelio organų sistemose. Kai trūksta insulino, gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos kiekis kraujyje didėja. Dėl šios priežasties vargina troškulys, daugiau šlapinamasi. Ląstelėse, dėl gliukozės stokos, sutrinka energijos gamyba ir medžiagų apykaita. Todėl vargina silpnumas, sumažėja atsparumas infekcijoms, blogiau gyja žaizdos, didėja rizika širdies ir inkstų ligų, ilgainiui pažeidžiamos akių dugno (retinopatija) ir inkstų (nefropatija) kraujagyslės, sutrinka periferinių nervų medžiagų apykaita (polineuropatija), sutrinka jutimai, atsiranda opų. Pagal insulino trūkumo priežastis cukrinis diabetas yra skirstomas į pirmo ir antro tipo. Pirmo tipo diabetas vadinamas nuo insulino priklausomu. Jis išryškėja jauname amžiuje, dažnai jau anksti vaikystėje. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninės kilmės, galimas genetinis polinkis. Susidarę antikūnai ardo kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Todėl greitai išssivysto insulino trūkumas ir išryškėja ligos požymiai. Sergančiuosius pirmo tipo diabetu būtina visą laiką gydyti insulinu. Sergant diabetu labai svarbu reguliariai matuoti cukraus kiekį kraujyje ir tiksliai gydytis pagal gydytojo paskyrimus. Nemažiau svarbu yra laikytis tinkamo mitybos režimo bei individualios dietos, kuriuos rekomenduoja gydantis gydytojas ar mitybos specialistas. Reikia stengtis palaikyti normalų kūno svorį, nes turint ansvorio, insulino poreikis dar labiau didėja. Sergant antro tipo diabetu, vien dieta daugeliu atveju galima kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Antro tipo diabetu dažniau susergama vyresniame amžiuje. Jo atsiradimui didelę reikšmę turi nutukimas. Taip pat gliukozės apykaitos sutrikimų gali atsirasti patiriant didelį stresą, sergant kasos ligomis, moterims nėštumo metu. Sergant antro tipo diabetu angliavandenių apykaita sutrinka dėl sumažėjusios insulino gamybos kasoje arba dėl insulino rezistentiškumo - kai ląstelės nereaguoja į insulino poveikį ir nepasisavina gliukozės. Antro tipo diabeto eiga lengvesnė nei pirmo. Jo gydymui, jei gliukozės kiekis nesikoreguoja vien dieta, skiriama geriamųjų vaistų. Tik retais atvejais tenka gydytis insulinu. Svarbiausios cukrinio diabeto prevencijos priemonės yra sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Rekomenduojama pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kuris sveikiems, nevalgius yra 3,33 - 5,55 mmol/l. Svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų antioksidantų, B grupės vitaminų, magnio, polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį mityboje. Sergant pirmo tipo diabetu dėl maisto papildų, ypač tų, kurių sudėtyje yra augalinių medžiagų, vartojimo reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju.
Naudingos medžiagos
Antioksidantai. Tai medžiagos, kurios apsaugo arba mažina ląstelių ir kitų medžiagų pažeidimą laisvaisiais radikalais. Kai padaugėja laisvųjų radikalų iš aplinkos, dėl streso ar lėtinių ligų, organizmui gali nepakakti nuosavų antioksidantų, todėl jų reikia papildomai gauti su maistu. Manoma, kad padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali skatinti laisvųjų radikalų daugėjimą ir didesnį antioksidantų poreikį. Iš vitaminų, labiausiai antioksidacinėmis savybėmis pasižymi beta karotenas, vitaminas C ir vitaminas E. Iš mikroelementų - svarbiausieji antioksidantai yra cinkas, selenas ir varis. Organizmas pats irgi gamina fermentus - antioksidantus, tai - glutationas, kofermentas Q-10, lipoinė rūgštis. Tiriant sergančiuosius diabetu dažnai nustatoma sumažėjęs vitamino C ir kitų antioksidantų kiekis. Plačiau ...
Vitaminas C. Askorbo rūgštis organizme veikia kaip ekstraląstelinis antioksidantas ir kaip daugelio fermentinių reakcijų kofaktorius. Vitaminas C reikalingas organizmo atsparumui bakterinėms ir virusinėms infekcijoms palaikyti. Yra duomenų, kad vitaminas C kartu su vitaminu E apsaugo mažo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) nuo oksidacijos, tuo būdu lėtina aterosklerotinius kraujagyslių pakitimus. Vitaminas C saugo nuo sorbitolio kaupimosi akių, inkstų, nervų ląsteles. Plačiau ...
Vitaminas E. Vitaminas E yra vienas iš svarbiausių riebaluose tirpių antioksidantų. Jis apsaugo ląstelių membranas nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio, kurie susidaro lipidų peroksidacijos reakcijų metu. Šis vitaminas saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, mažina trombų susidarymą, tuo būdu gali mažinti aterosklerozės vystymąsį, kas yra dažna cukrinio diabeto komplikacija. Yra duomenų, kad vitaminas E kartu su vitaminu C mažina baltymų glikozilinimą ir toksinių medžiagų susidarymą, palaiko smulkiųjų kraujagyslių kraujotaką, tuo būdu saugo akių tinklainę nuo diabetinių pažeidimų. Yra tyrimų duomenų, kad papildomas vitamino E vartojimas rūkantiems ir sergantiems cukriniu diabetu ar hipertenzija žmonėms, gali sumažinti insulto tikimybę. Plačiau ...
Alfa lipoinė rūgštis. Ji būtina gliukozės apykaitai ląstelėse - panaudoja gliukozę energijos gamybai. Alfa lipoinė rūgštis pasižymi ir antioksidacinėmis savybėmis. Ji įeina į nervų lastelių sudėtį. Daugiausiai tyrimų, vertinančių teigiamą alfa lipoinės rūgšties poveikį, yra atlikta, stebint diabetine neuropatija sergančius pacientus. Manoma, kad lipoinė rūgštis padeda keliais būdais: veikdama per autonominę nervų sistemą ir reguliuodama cukraus apykaitą. Plačiau ...
B grupės vitaminai. Šie vitaminai dalyvauja baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, amino rūgščių sintezėje, energijos gamyboje. B grupės vitaminų poreikis padidėja sergant cukriniu diabetu, širdies, kraugagyslių, nervų ligomis. Sutrikus gliukozės apykaitai ypač svarbūs yra B1 (tiaminas), B6 (piridoksinas) ir B12 (ciankobalaminas), B7 (biotinas) ir B(3) niacinas. Plačiau ...
Tiaminas. Vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje, todėl vartojant daug angliavandenių ar sutrikus jų apykaitai, organizmui šio vitamino reikia daugiau. Ypač svarbus tiaminas sergantiesiems cukriniu diabetu gliukozės apykaitai reguliuoti ir kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių atsiradimui lėtinti. Sergant diabetine neuropatija, vitamino B1 yra vartojama derinyje su vitaminais B6 ir B12. Plačiau ...
Piridoksinas. Tai pats aktyviausias, daugiausiai funkcijų atliekantis B grupės vitaminas. Vitaminas B6 reikalingas insulino gamybai, tinkamai nervų sistemos veiklai palaikyti. Tiriant sergančiuosius cukriniu diabetu, ypač kai yra neuropatijų, dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Vitaminas B6 padeda reguliuoti sutrikusią gliukozės apykaitą moterims nėštumo metu ar vartojant geriamųjų kontraceptikų. Plačiau ...
Ciankobalaminas. Vitaminas B12 kartu su kitais B grupės vitaminais reikšmingas mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dalyvaudamas riebalų rūgščių apykaitoje, vitaminas B12 vaidina svarbų vaidmenį nervų dangalo - mielino susidaryme. Ilgalaikis šio vitamino trūkumas gali sąlygoti nervų pažeidimus ir neurologinius sutrikimus, kurie pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena, atminties ar miego sutrikimais. Dažniausiai vitamino B12 trūksta dėl vegetariškos mitybos, nevalgant pieno ir kiaušinių. Plačiau ...
Biotinas. Vitaminas B7 reikalingas riebalų rūgščių sintezei ir gliukozės apykaitai, kaip kofermentas dalyvauja daugelyje fermentinių reakcijų, vykstančių organizme, padeda panaudoti gliukozę energetiniams organizmo poreikiams. Biotino trūkumo požymiai yra panašūs į kitų B grupės vitaminų, tai - nuovargis, depresija, mieguistumas, galūnių tirpimas, dilgčiojimas. Plačiau ...
Niacinas. Vitaminas B3 - nikotinamidas arba nikotino rūgštis, žinomas kaip kraujagysles plečiantis vitaminas. Kartu su kitais B grupės vitaminais: tiaminu (B1), riboflavinu (B2), piridoksinu (B6), biotinu ir pantoteno rūgštimi, nikotinamidas dalyvauja energijos gamyboje iš baltymų, riebalų, angliavandenių. Nikotinamidas labai svarbus audinių kvėpavimui, angliavandenių įsisavinimui. Jis reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, mažindamas jo gamybą kepenyse. Niacinas pasižymi kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Kaip ir kiti B grupės vitaminai, niacinas reikšmingas nervų sistemai. Derinyje su chromu, niacinas gerina gliukozės apykaitą ir insulino veikimą. Plačiau ...
Chromas. Šis mikroelementas padeda insulinui kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir baltymų bei riebalų apykaitą. Chromas įeina į sudėtį gliukozės tolerancijos faktoriaus (GTF), kuris reguliuoja gliukozės apykaitą, skatina gliukozės patekimą iš kraujo į lasteles ir jos panaudojimą energijos gamybai. Todėl labai svarbu, kad chromo būtų pakankamai sergančiųjų cukriniu diabetu mityboje. Trūkstant organizme chromo, sumažėja insulino gebėjimas reguliuoti kraujo cukraus kiekį, gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje. Labai retais atvejais, esant dideliam chromo trūkumui gali atsirasti neurologinių sutrikimų: perferinės neuropatijos, koordinacijos sutrikimas. Esant gliukozės apykaitos sutrikimui rekomenduojama chromo vartoti didesnę nei rekomenduojama dienos dozę - apie 200 mikrogramų. Plačiau ...
Magnis. Nustatyta, kad mažas magnio kiekis mityboje yra susijęs su antro tipo cukriniu diabetu. Magnis atpalaiduoja raumenis, plečia kraujagysles, tuo būdu mažina padidėjusį kraujo spaudimą. Magnis mažina kraujagyslių trombozę ir aterosklerozės plitimą, dalyvauja gliukozės apykaitos reguliavime. Yra atlikta labai daug klinikinių tyrimų, kuriuose patvirtinta magnio nauda reguliuojant kraujo spaudimą, diabeto eigą. Todėl svarbu užtikrinti pakankamą magnio kiekį organizme, ypač kai sergant diabetu yra ir širdies bei kraujagyslių ligų. Plačiau ...
Cinkas. Jis veikia kaip antioksidantas, stimuliuoja imuninę sistemą, didina organizmo atsparumą bakterinėms, virusinėms, grybelinėms infekcijoms, skatina žaizdų gijimą, stimuliuoja kolageno sintezę. Dažnai sumažėjęs cinko kiekis nustatomas sergantiesiems antro tipo cukriniu diabetu. Papildomai vartojant cinko, sustiprėja atsparumas infekcijoms, pagerėja skydliaukės funkcija bei gliukozės apykaita. Plačiau ...
Manganas. Šis mikroelementas yra reikšmingas insulino, cholesterolio ir hormonų apykaitai. Jis yra sudėtinė dalis natūralaus organizmo antioksidanto fermento - mangano superoksido dismutazės, kuri veikdama ląstelių mitochondrijose, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo orgnizmo ląsteles nuo žalojančio jų poveikio. Trūkstant mangano, sutrinka cholesterolio apykaita ir gliukozės toleravimas. Kai kurie mineralai, pavyzdžiui cinkas, kalcis, geležis, blogina mangano pasisavinimą, todėl ilgesnį laiką vartojant šių mineralų, ypač didesnėmis dozėms, reikėtų papildomai vartoti ir mangano. Plačiau ...
Kofermentas Q-10. Jis dalyvauja maisto medžiagas paverčiant ATF ir taip gaminant organizmui reikalingą energiją. Kofermentas Q-10 pasižymi antioksidacinėmis, imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis, dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Sergant antro tipo cukriniu diabetu, nustatomas sumažėjęs jo kiekis. Kofermento Q-10 naudinga papildomai vartoti vyresnio amžiaus žmonėms. Plačiau ...
Mėlynė. Mėlynių uogų antocianinai slopina trombocitų agregaciją, gerina kapiliarinę ir veninę kraujotaką, tuo būdu padeda išvengti tinklainės kraujosruvų, kurias skatina cukrinio diabeto sukelti kraujagyslių pakitimai. Mėlynių lapuose yra biologiškai veiklios medžiagos - niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje. Plačiau ...
Šilkmedis. Tradicinėje kinų medicinoje baltojo šilkmedžio lapai naudojami cukraus kiekiui reguliuoti. Baltojo šilkmedžio lapuose yra flavonoidų glikozidų kvercetino, rutino, polisacharidų, augalinių sterolių, septyniolika rūšių amino rūgščių ir alkaloido 1-deoksnoirijimicino (DNJ). Šis alkaloidas slopina fermentą alfa-gliukozidazę, skaidančią angliavandenius į gliukozę. Geriant valgio metu šilkmedžio lapų ekstrakto, jo aktyvios medžiagos stabdo maisto angliavandenių skaidymą ir gliukozės pasisavinimą, todėl nebūna greito cukraus kiekio padidėjimo kraujyje. Plačiau ...
Ženšenis. Jis vartojamas kaip tonizuojantis, protinę veiklą gerinantis, imunitetą stiprinantis augalas. Ženšenis veikia ir kaip antioksidantas, mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, saugo kraujagysles nuo aterosklerozės, mažina trombozę, aktyvina insulino gamybą. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad ženšenis skatina insulino iš kasos išsiskyrimą ir insulino receptorių daugėjimą. Plačiau ...
