Depresija
Depresija - tai liūdnos nuotaikos ir prislėgtos būsenos liga. Depresijos metu jaučiamas didelis liūdesys, beviltiškumas, nepasitikėjimas savo jėgomis, nustojama domėtis tuo kas aplinkui vyksta, dažnai nematoma jokių šviesių perspektyvų, gali atsirasti net minčių apie savižudybę. Tokią savijautą paskatina begalė priežasčių iš aplinkos, tokių kaip stresinės gyvenimo situacijos, nelaimės. Nemažiau reikšmingi yra vidiniai biocheminių reakcijų sutrikimai nervų sistemoje. Vienas iš labiausiai ištirtų depresiją įtakojančių mechanizmų yra neuromediatoriaus serotonino apykaitos sutrikimas galvos smegenyse. Nuo šio neuromediatoriaus veikimo priklauso nuotaika, apetitas, miegas. Serotonino apykaitai turi reikšmės ir orų sąlygos. Rudens ir žiemos laikotarpiais, kuomet saulės šviesos yra mažai, būna taip vadinama „ rudeninė“ arba „žiemos depresija“. Tai ne liga, o tik būsena, kurios metu būna bloga nuotaika, sumažėjęs darbingumas. Tikrai depresijai būdinga ilgai užtrukusi depresinė nuotaika, lydima ir kitokių pokyčių organizme. Jos metu sutrinka miegas, apetitas, greitai keičiasi kūno svoris - liesėjama arba storėjama. Kadangi depresija yra panaši į daugelį ligų, ją turi diagnozuoti gydytojas. Tik jis gali nustatyti nuotaikos sutrikimų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą vaistais ar psichoterapinėmis priemonėmis. Neretai depresijos išsivystymą paskatina ir hormoniai pokyčiai, skydliaukės hipofunkcija bei kitos ligos. Todėl visais atvejais yra naudinga specialisto konsultacija. Nuotaiką gali įtakoti ir vartojamas maistas, gėrimai. Kad išvengti liūdnų minčių ir apatijos patariama nors ir trumpai, bet reguliariai sportuoti. Net ir kasdieninis pasivaikščiojimas ar ėjimas pėsčiomis į darbą gali padėti prablaškyti liūdnas mintis. Suaktyvėjus kraujo apykaitai ir širdies veiklai, organizme daugiau gaminasi endorfinų – gerą nuotaiką palaikančių medžiagų. Šviesos poveikyje daugiau pasigamina serotonino, todėl saulėtu metu laiku ir nuotaika būna geresnė. Dėl šios priežasties, šviesos terapija labai praverčia rudens ir žiemos mėnesiais.
Naudingos medžiagos
B grupės vitaminai. Visi B grupės vitaminai tarpusavyje sąveikaudami, dalyvauja baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, amino rūgščių sintezėje ir energijos gamyboje. Šių vitaminų trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, miego sutrikimais, padidėjusiu nervingumu ir kitais nervų sistemos veiklos sutrikimais. Sergant depresija, B vitaminų stygius dar labiau pablogina medžiagų apykaitą nervų sistemoje ir pagilina depresijos simptomus. Tyrimais nustatyta, kad dažnai, kai vargina depresinė nuotaika būna B grupės vitaminų trūkumas organizme. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą suvartojimą šių vitaminų: folio rūgšties (B9), piridoksino (B6) ir ciankobalamino (B12). Plačiau ...
Folio rūgštis. Folio rūgštis svarbi nukleorūgščių sintezei ir baltymų apykaitai. Ji būtina tinkamam smegenų funkcionavimui. Kartu su vitaminais B6 ir B12 folio rūgštis reguliuoja homocisteino kiekį kraujyje. Homocisteinas - tai medžiaga, kuri skatina cholesterolio kaupimąsį kraujagyslėse ir įtakoja aterosklerozės išsivystymą. Yra nustatytas ryšys tarp padidėjusio homocisteino kiekio kraujyje ir depresijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl manoma kad folio rūgštis derinyje su kitais B grupės vitaminais gali padėti palengvinti depresijos simptomus. Folio rūgšties rekomenduojama vartoti papildomai, gydantis ličio preparatais. Plačiau ...
Vitaminas B12. Ciankobalaminas labai svarbus nervų sistemai. Dalyvaudamas riebalų rūgščių apykaitoje jis vaidina svarbų vaidmenį nervų dangalo - mielino susidaryme. Ilgalaikis šio vitamino trūkumas sąlygoja nervų pažeidimus ir neurologinius sutrikimus. Yra nustatyta, kad ciankobalamino trūkumas gali paskatinti nuotaikos svyravimus ir polinkį liūdesiui. Todėl depresijos metu svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B12 kiekį organizme. Plačiau ...
Vitaminas B6. Piridoksinas dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje, energijos ir hormonų gamyboje. Jo reikia tinkamai nervų sistemos veiklai palaikyti. Vitaminas B6 būtinas neuromediatorių serotonino, dopamino, norepinefrino, melatonino ir gama aminosviesto rūgšties gamybai smegenyse. Vitaminas B6 naudingas kai neigiamus nuotaikos pokyčius sukelia hormoniniai sutrikimai moterims vartojančioms geriamuosius kontraceptikus, jaučiančioms PMS bei menopauzės metu. Plačiau ...
Vitaminas D. Šis vitaminas yra atsakingas už kalcio apykaitą, skatina kaulų mineralizaciją. Skirtingai nei kitų vitaminų, vitamino D gauname ir su maistu ir jo susintetinama odoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Yra nustatyta, kad daliai žmonių, kuriuos žiemos metu vargina depresinė nuotaika, kraujyje sumažėja aktyvaus viatmino D keikis. Todėl manoma, kad vartoti žiemą vitamino D (vieno, sudėtyje multivitaminų ar derinyje su kalciu) yra naudinga ne tik kaulams, imunitetui, bet ir dėl teigiamo poveikio nervų sistemai. Plačiau ...
Vitaminas B-h. Inozitolis yra ląstelių membranų fosfolipidų sudėtinė dalis, dalyvauja perduodant signalus iš ląstelęs į ląstelę, reikalingas serotonino veikimui. Yra nustatyta, kad sergantieji depresija turi mažesnį, nei įprasta inozitolio kiekį nugaros smegenų skystyje. Todėl inozitolio rekomenduojama papildomai vartoti kai yra nuotaikos ar miego sutrikimų. Plačiau ...
Jonažolė. Ši vaistažolė yra vertinama dėl antidepresinio, nuotaiką gerinančio ir nerimą mažinančio poveikio. Jonažolės antidepresinis poveikis aiškinamas jos veikliųjų medžiagų poveikiu neuromediatorių, atsakingų už emocijas - serotonino, dopamino ir noradrenalino, apykaitai. Yra atlikta labai daug tyrimų, kurių metu nustatytas teigiamas jonažolės poveikis. Vartojant jos sumažėja nerimas, pagerėja nuotaika, didėja aktyvumas. Jonažolės ekstrakto rekomenduojama vartoti sergant lengvo ir vidutinio sunkumo depresija, kai vargina nuotaikos svyravimai menopauzės metu ar atsiradę dėl kitų priežasčių. Plačiau ...
Ginkmedis. Ginkmedžio lapų ekstraktas vartojamas kaip atmintį ir smegenų bei galūnių kraujotaką gerinanti medžiaga. Nedidelių stebėjimų metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems standartizuoto ginkmedžio ektrakto sumažėja depresijos simptomų. Plačiau ...
Omega-3. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios daugeliui organizme vykstančių reakcijų, reikšmingos protinei veiklai. Jos yra svarbūs nervų ląstelių komponentai, dalyvaujantys perduodant nervinius impulsus. Yra atlikta tyrimų, kurių metu sergančiųjų depresija organizme rastas mažesnis riebalų rūgščių omega-3 kiekis, nei nesergančiųjų. Dokozaheksaeninės rūgšties (DHR) iš visų smegenyse esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių yra daugiausiai. Nustatyta, kad trūkstant dokozaheksaeninės riebalų rūgšties, sumažėja smegenyse serotonino, kas būna ir sergant depresija. Eikozapentaeninė riebalų rūgštis (EPR) irgi priskiriama omega-3 riebalų rūgštims, svarbi protinei veiklai. Pastarųjų metų tyrimai nurodo EPR naudą palengvinant depresijos simptomus. Todėl rekomenduojama į maisto racioną įtraukti daugiau riebios jūrinės žuvies, kurioje yra didelis kiekis EPR ir DHR, arba vartoti maisto papildų su riebalų rūgštimis omega-3. Plačiau ...
Tirozinas. Tai viena iš dvidešimties amino rūgščių, reikalingų baltymų sintezei. Tirozinas dalyvauja sintezėje serotonino, dopamino, noradrenalino. Kad tinkamai būtų panaudotas smegenyse tirozinas, jo apykaitai reikia vitamino B6 (piridoksino) ir folio rūgšties. Tirozinas pasižymi nuotaiką gerinančiomis, antidepresinėmis savybėmis. Jis veikia kaip adaptogenas - gerina organizmo prisitaikymą stresinių reakcijų metu, mažina neigiamą streso poveikį. Trūkstant tirozino mityboje sumažėja baltymų sintezė, pasireiškia depresijos požymių, sumažėja skydliaukės aktyvumas, padidėja nuovargis. Plačiau ...
Fenilalaninas. Ši esminė amino rūgštis organizme negaminama, todėl jos būtina gauti su maistu. Ji organizme naudojama įvairių baltymų sintezei. Aktyvi forma L-fenilalaninas yra verčiamas amino rūgštimi tirozinu, neuromediatoriais: L-dopa, noradrenalinu ir adrenalinu. Todėl L-fenilalaninas yra laikomas antidepresine medžiaga. Organizmui negaunant fenilalanino padidėja dirglumas, atsiranda depresinė nuotaika, pablogėja atmintis. Yra atlikta tyrimų, kur stebėta fenilalanino nauda palengvinant depresijos simptomus. Plačiau ...
Triptofanas. Triptofanas yra esminė amino rūgštis, kurios organizme nesigamina, todėl būtina gauti su maistu. Triptofanas yra verčiamas 5-hidroksitriptofanu (5-HTP), iš kurio susidaro neuromediatorius serotoninas ir miego hormonas melatoninas. Trūkstant triptofano didėja noras valgyti saldumynus, sutrinka miegas, išsivysto depresija. Maisto papildų sudėtyje naudojamas 5-HTP yra išgaunamas iš augalo Griffonia simplicifolia sėklų. 5-HTP padeda padidinti serotonino kiekį centrinėje nervų sistemoje, tuo būdu sumažina depresijos požymius, pagerina nuotaiką ir miego kokybę. Plačiau ...
Karnitinas. Aktyvi jo forma L-karnitinas reikalinga pernešti riebalų rūgštis į mitochondrijas, kuriose skaidant riebalus, gaminama energija. Smegenyse karnitinas panaudojamas acetilcholino sintezei ir energijos gamybai nervų ląstelėse. Yra duomenų, kad vyresnio amžiaus žmonėms, jaučiantiems depresijos simptomus, papildomas karnitimo vartojimas pagerina savijautą. Plačiau ...
Damiana. Damianos lapų arbata nuo senovės žinoma kaip afrodiziakas. Šiuolaikinėje medicinoje damiana vertinama ir kaip vaistažolė, tonizuojanti nervų sistemą, gerinanti nuotaiką, veikianti antidepresiškai. Manoma, kad viena iš veikliųjų damianos medžiagų slopina fermento monoaminoksidazės aktyvumą. Tačiau kol kas dar trūksta mokslinių įrodymų. Plačiau ...
