Cholesterolio padidėjimas
Cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, dar vadinamas hipercholesterolemija, hiperlipidemija, dislipidemija, yra glaudžiai susijęs su ateroskleroze ir didesne širdies ligų rizika. Padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, jokių tik jam būdingų simptomų nejaučiama. Padidėjusio cholesterolio būdingiausi pakitimai yra aterosklerotines plokšteles kraujagyslių sienelėse. Paodyje galima matyti cholesterolio sankaupas. Būdinga jų vieta - viršutinio akies voko vidinis kamaps. Informatyviausias yra kraujo tyrimas, kuris parodo bendrą cholesterolio kiekį ir cholesterolio frakcijų: MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio, DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio ir trigliceridų kiekį. MTL cholesterolis yra „blogasis“ cholesterolis, kuris dalyvauja formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms kraujagyslių sienelėse. DTL cholesterolis yra „gerasis“ cholesterolis. Didelio tankio lipoproteinai surenka cholesterolį ir nuneša į kepenis, tuo būdu neleidžia cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. Nuneštas į kepenis, cholesterolis yra verčiamas tulžies rūgštimis, naudingai dalyvauja žarnyne virškinimo procese ir yra pašalinamas iš organizmo. Trigliceridai - tai laisvi kraujo riebalai, gaunami su maistu, naudojami kaip energijos šaltinis. Trigliceridų perteklius sukelia nutukimą, skatina aterosklerozės vystymąsį, ypač sergant cukriniu diabetu. Reikia žinoti, kad trigliceridų kraujyje daugėja ne tik valgant riebalų, bet ir suvartotas angliavandenių perteklius yra paverčiamas trigliceridais. Cholesterolio perteklius organizme susidaro dviem pagrindiniais keliais - kai jo per daug gauname su maistu ir kai per daug sintetina pats organizmas. Natūraliai organizme vyksta cholesterolio sintezė, nes jo reikia hormonų gamybai, nervų ir kitoms ląstelėms. Ir tik cholesterolio perteklius, t.y. trigliceridų ir MTL choleterolio padidėjimas sukelia neigiamą įtaką sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Yra labai daug grupių vaistų, skirtų cholesterolio apykaitos sutrikimams gydyti, t.y. cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Tačiau svarbiausia ir pati prieinamiausia priemonė cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti yra mitybos korekcija, streso sumažinimas, fizinis aktyvumas. Yra nustatyta, kad fizinis aktyvumas (sportas, netgi pasivaikščiojimai ar fizinis darbas) didina gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir tuo būdu padeda sumažinti blogojo, aterosklerozę sukeliančio cholesterolio (MTL) kiekį. Stresas didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl labai svarbu kontroliuoti stresą, nepasiduoti įtampai. O mankšta ar pasivaikčiojimas gali puikiai nuraminti. Riebalai, kurių gauname su maistu ne visi yra blogi ir skatinantys aterosklerozę. Cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje didina sočiosios riebalų rūgštys, kurių yra daugiau gyvuliniuose produktuose - mėsoje, piene, kiaušinio trynyje. Labiausiai cholesterolio kiekį kraujyje didina produktai, savo sudėtyje turintys daugiau cholesterolio, tai kiaušinio trynys, kepenys, inkstai. Svieste yra kelis kartus daugiau cholesterolio nei kiaulių taukuose. Mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių daugiau yra augaliniuose aliejuose yra naudingos. Augaliniuose aliejuose cholesterolio visiškai nebūna. Tik reikia žinoti, kad naudingesni yra aliejai, o ne iš jų pagaminti pramoniniai gaminiai, kuriuose augaliniai aliejai yra hidrinami (sukietinami), kad apaugoti nuo oksidacijos ir prailginti vartojimo laiką. Tokių hidrintų riebalų sveikos mononesočios riebalų rūgštys tampa trans-izomerais, kurie nėra naudingi. Trans-riebalų rūgštys didina MTL cholesterolio kiekį ir skatina aterosklerozės progresavimą. Dabar yra galimybių pagaminti produktus su ypač sumažintu trans-riebalų rūgščių kiekiu, todėl renkantis produktus, pagamintus iš augalinių aliejų (margariną, grietinės ar sviesto gaminius ir kt.) reikia žiūrėti produkto etiketėje nurodytą sudėtį. Hidrintų riebalų kiekis per parą gali sudaryti ne daugiau kaip 1% reikiamo kalorijų kiekio. Tai yra vidutiniškai galima suvalgyti ne daugiau kaip 2 gramus trans-riebalų rūgščių per parą. Trans-riebalai susidaro ir panaudojant kepimui tą patį aliejų, todėl kepti aliejuje produktai gali didinti cholesterolio kiekį. Naudingiausi yra kuo mažiau apdoroti augaliniai aliejai. Linų, sojų, rapsų aliejuose yra daug alfa linoleno riebalų rūgšties (ALA), kuri priskiriama riebalų rūgštims omega-3. Šios riebalų rūgštys mažina uždegimines reakcijas, slopina trombozę, mažina kraujo trigliceridų kiekį, taigi ir aterosklerozės riziką. Alyvuogių aliejuje yra daug mononesočiųjų riebalų rūgščių omega-9, antioksidantų: vitamino E, karotenoidų, chlorofilo, flavonoidų. Tačiau vitaminų, ypač vitamino E daugiausiai yra rapsų ir saulėgrąžų aliejuose. Saulėgrąžų aliejus turi daug naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač linoleinės. Cholesterolio kiekį reguliuoti padeda augalinis maistas, turtingas tirpių ir netirpių skaidulų, žuvies produktai, turintys polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.
Naudingos medžiagos
Omega-3. Riebalų rūgštys omega-3, kurioms priskiriamos alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeninė rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeninė rūgštis (DHR). Yra atlikta labai daug klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, kurie patvirtino riebalų rūgščių omega-3 naudą sveikatai. Ypač reikšmingi tyrimai įrodantys šių riebalų rūgščių apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Riebalų rūgštys omega-3 mažina trigliceridų koncentraciją kraujo serume. Tyrimų išvadose nurodoma, kad vartojant per dieną nuo 2 iki 3 gramų riebalų rūgščių omega-3, turinčių didelę koncentraciją EPR ir DHR, stebimas ženklus trigliceridų sumažėjimas. Riebalų rūgštys omega-3 mažina trombocitų agregaciją (sukibimą) ir stabdo trombų susidarymą. Svarbu žinoti, kad nuo daugiau kaip 3 gramų dozės padidėja kraujavimo pavojus. Todėl didesnes dozes riebalų rūgščių omega-3 galima vartoti tik prižiūrint gydytojui. Plačiau ...
Vitaminas E. Antioksidantas, saugantis MTL (blogąjį cholesterolį) nuo oksidacijos, taigi ir nuo aterosklerozės susidarymo. Tokoferoliai saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, mažina trombocitų prikibimą ir trombų susidarymą. Todėl svarbu užtikrinti, kad mityboje vitamino E netrūktų. Jei yra galimybė, geriau rinktis natūralios kilmės vitamino E maisto papildus. Plačiau ...
Vitaminas C. Antioksidantas, saugantis MTL (blogąjį cholesterolį) nuo oksidacijos, palaiko kraujagyslių elastingumą. Todėl jo, kaip ir vitamino E, reikia užtikrinti pakankamą kiekį mityboje. Tačiau nerekomenduojama vartoti labai didelių dozių. Kaip buvo manyta anksčiau, didelės vitamino C dozės didesnės įtakos cholesterolio reguliacijai nedaro. Plačiau ...
Magnis. Mineralas, labai svarbus širdies veiklai ir kraujotakai. Yra nustatyta, kad trūkstant magnio, didėja MTL (blogojo cholesterolio) kiekis, tampa labiau pažeidžiamos kraujagyslių sienelės ir greičiau susidaro mikrotrombų, taigi labiau progresuoja aterosklerozė. Todėl turint padidėjusį cholesterolio kiekį, svarbu užtikrinti pakankamą magnio kiekį mityboje. Jo rekomenduojama paros dozė yra 300 - 400 mg. Plačiau ...
Aviža. Avižų sėlenos yra turtingos maistinėmis skaidulomis ir beta-gliukanais. Maistinės skaidulos labai naudingos žarnynui, nes brinkdamos didina žarnyno turinio apimtį, gerina tuštinimąsi ir toksinių medžiagų pašalinimą. Skaidulos suriša tulžies rūgštis, riebalus, todėl mažina cholesterolio pasisavinimą. Cholesterolio reguliacijai naudingi ir avižose esantys beta-gliukanai. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurių metu nustytas teigiamas avižų sėlenų poveikis žarnyno gleivinei, mikroflorai, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje reguliacijai. Plačiau ...
Beta-gliukanai. Jie išgaunami iš avižų, kviečių, miežių, alaus mielių, dumblių, tam tikrų rūšių grybų pvz. Maitake. Yra atlikta daug tyrimų vertinusių beta-gliukanų įtaką cholesterolio apykaitai. Žinoma, kad avižų skaidulos ir grybai, kuriuose yra beta-gliukanų, mažina bendrą cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujo serume. Žarnyne beta-gliukanai stiprina žarnyno ląstelių imunines funkcijas, sudaro netirpius junginius, pašalinančius iš žarnyno toksinus ir riebalus, tame tarpe ir cholesterolį. Literatūroje nurodoma, kad cholesterolį mažinanti beta-gliukanų paros dozė yra nuo 3 iki 15 mg. Plačiau ...
Beta-sitosterolis. Tai augalinis sterolis, randamas sojų pupelėse, ryžiuose, kviečių gemaluose, kukurūzų aliejuje. Augaliniai steroliai savo struktūra yra panašūs į cholesterolį, jie mažina cholesterolio pasisavinimą iš žarnyno, o prisijundami prie cholesterolio receptorių, mažina blogojo cholesterolio įtaką organizmui. Tyrimuose buvo stebėtas cholesterolį mažinantis poveikis, kai beta-sitosterolio buvo vartojama nuo 1 iki 3 gramų per parą. Plačiau ...
Žalioji arbata. Ji turi bioflavonoidų polifenolių. Polifenoliai - katechinai yra dešimtis kartų stipresni antioksidantai nei žinomi antioksidantai vitaminai C ar E. Katechinai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų sukeltų ląstelių pakitimų, MTL cholesterolį nuo oksidacijos, taip apsaugo kraujagysles nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo ir kraujagyslių kalkėjimo. Polifenoliai slopina uždegimo mediatorių sintezę. Yra tyrimų duomenų, kurių metu buvo stebėtas MTL cholesterolio sumažėjimas ir DTL cholesterolio padidėjimas, ilgą laiką vartojant kasdien po 240 - 350 mg žaliosios arbatos ekstrakto. Tai atitinka 3 arbatos puodelius. Epidemiologiniai Azijos šalių gyventojų sveikatos stebėjimai rodo, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Plačiau ...
Chitosanas. Maistinės skaidulos, išgaunamos iš kiaukutinių - krabų, krevečių ir kitų vėžiagyvių chitino. Jos virškinimo trakte turi teigiamą krūvį ir pritraukia neigiamą krūvį turinčias daleles - tulžies rūgštis, laisvas riebalų rūgštis, cholesterolį. Susijungę su chitosanu riebalai nebegali būti absorbojami, todėl yra pašalinami iš žarnyno. Tuo būdu chitosanas vartojamas kartu su maistu, turinčiu riebalų, sumažina riebalų pasisavinimą. Chitosanas negali sumažinti organizmo audiniuose jau sukauptų riebalų kiekio, tik mažina riebalų, patekusių į žarnyną pasisavinimą ir tuo būdu mažina jų kaupimąsi organizme. Chitosano riebalus surišantį ir iš žarnyno šalinantį aktyvumą sustiprina vitaminas C. Plačiau ...
Probiotikai. Gerosios žarnyno bakterijos dalyvauja virškinime, gerina kalcio, magnio ir kitų naudingų maisto medžiagų pasisavinimą, stimuliuoja žarnyno imuninės sistemos veiklą, padeda pašalinti toksinus ir cholesterolį. Yra tyrimų rezultatų, rodančių, kad probiotikai naudingi ir tais atvejais, kai cholesterolio padidėjimas būna dėl didesnės jo sintezės organizme. Manoma, kad probiotinės bakterijos, išsiskyrusį su tulžies rūgštimis cholesterolį padeda greičiau pašalinti iš žarnyno bei įtakoja fermentą, atsakingą už endogeninio cholesterolio sintezę. Plačiau ...
Sojų lecitinas. Teigiamai veikia riebalų apykaitą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Soja turi ir augalinių sterolių, tarp jų ir beta-sitosterolio. Plačiau ...
Česnakas. Jis reikšmingas kaip antioksidantas, saugantis kraujagysles. Yra labai daug pasisakymų, kad česnakas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, plečia kraujagysles ir tuo būdu mažina aterosklerozės riziką. Tačiau mokslinių tyrimų apžvalgoje pateiktose išvadose teigiama, kad kol kas nėra kliniškai patikimų rezultatų, patvirtinančių česnako poveikį lipidų ir cholesterolio reguliacijai. Plačiau ...
