Imuninė sistema
Organizmo imuninę sistemą sudaro visas kompleksas organų, ląstelių bei jų išskiriamų medžiagų, saugančių organizmą nuo neigiamo aplinkos poveikio, svetimų baltymų, virusų, bakterijų, grybelių ir kitų mikrobų sukeliamų ligų. Imuninė sistema dalyvauja užtikrinant genetinį pastovumą, šalinant pasenusias, pakitusias ir ligotas, tame tarpe ir vėžines organizmo ląsteles. Svarbiausia imuninės sistemos dalis, surenkanti iš audinių kenksmingas medžiagas, mikrobus yra limfinė sistema. Ją sudaro limfmazgiai ir juos jungiančios limfagyslės. Blužnis ir tonzilės taip pat dalyvauja limfinės sistemos veikloje. Limfinėje sistemoje gaminasi limfocitai - imuninės sistemos ląstelės, kurios dar skirstomos į T ir B limfocitus. T limfocitai sąveikauja su svetimomis ląstelėmis, jas atpažįsta, nužudo, aktyvina arba slopina kitas imuninės sistemos ląsteles. B limfocitai gamina antikūnus - imunoglobulinus prieš svetimus organizmui darinius antigenus. Antigenai gali petekti iš išorės arba susidaryti organizmo viduje. Antikūnai atpažįsta antigenus ir skatina jų sunaikinimą. Leukocitai: neutrofilai, makrofagai, eozinofilai atpažįsta tokius svetimkūnius ir juos „praryja“. Organizmo apsaugoje dalyvauja ir oda bei gleivinės, kurios yra pirmas barjeras nuo išorės poveikio ir mikrobų. Imuninės sistemos veikla ir aktyvumas labai priklauso nuo bendros organizmo sveikatos ir atvirkščiai - organizmo atsparumą ligoms lemia stipri imuninė sistema. Todėl visos priemonės, kurios stiprina organizmą, gerina ir imuninės sitemos veiklą. Tai - racionali mityba, užtikrinanti reikiamą vitaminų, antoksidantų, mineralinių medžiagų kiekį, fizinis aktyvumas, geras psichologinis nusiteikimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas. Imuninę sistemą labai silpnina rūkymas, alkoholis, laisvieji radikalai, kurių susidaro užterštoje aplinkoje, dėl radiacijos, rūkymo. Pirmieji nusilpusios imuninės sitemos požymiai yra padažnėjusios peršalimo ligos, kai paprastas peršalimas prasidėjęs sloga ar gerklės skausmu, pereina į bronchitą, sinusitą, ausų uždegimą. Labai nusilpus imuninei sistemai sergama oportunistinėmis infekcijomis, kurių sukėlėjus stipri ir sveika imuninė sistema, normaliomis sąlygomis įveiktų. Onkologiniai susirgimai taip pat vystosi pasekoje imuninės sistemos nepakankamumo.
Naudingos medžiagos
Gesavit. Gesavit - natūrali medžiaga, sukurta gamtos. Ji biotechnologijos būdu išgryninama iš mikroorganizmų P. oxalicum var. Armeniaca apykaitos produktų. Pagal cheminę struktūrą ši medžiaga priskiriama antrachinonams. Šiuo metu antrachinonai yra intensyviai tyrinėjami, su tikslu išplėsti jų pritaikymo galimybes medicinoje. Biologinio aktyvumo tyrimai parodė, kad natūrali medžiaga Gesavit, veikdama imuninės sistemos ląstelių, ypač B ir T limfocitų aktyvumą bei proliferaciją, balansuoja imuninės sistemos veiklą. Taip pat manoma, kad ši medžiaga dalyvauja ląstelių energijos apykaitoje bei reguliuoja apoptozę – natūralų organizmo procesą, palaikantį tvarkingą ląstelių atsinaujinimą ir pakitusių, navikinių ląstelių sunaikinimą, nepažeidžiant sveikųjų. Balansuodama imuninės sistemos aktyvumą, medžiaga Gesavit harmonizuoja įvairių organizmo sistemų veiklą. Dėl šių savybių medžiaga Gesavit yra tiriama endokrinologijoje, gastroenterologijoje, alergologijoje ir kitose srityse.
Priešpienis. Priešpienio imuniniai faktoriai: imunoglobulinai, transfer faktoriai, įvairūs citokinai dalyvauja imuninės sistemos veikloje tiesiogiai atakuodami į organizmą patekusius infekcijų sukėlėjus ar reguliuodami imuninės sistemos ląstelių aktyvumą, autoimuninius procesus, uždegimines reakcijas. Geležį pernešantys baltymai laktoferinas ir transferinas naikina į organizmą patekusius virusus, bakterijas ir grybelius. Priešpienio augimo faktoriai dalyvauja kolageno sintezėje, yra svarbūs žaizdų gijimui, odos ir gleivinių barjerinei funkcijai palaikyti. Tyrimai rodo, kad biologiškai aktyvios priešpienio medžiagos palaiko organizmo atsparumą, teigiamai veikia endokrininę sistemą. Lėtina senėjimą. Priešpienis vartojamas gerai savijautai ir energijai palaikyti vyresniame amžiuje. Jis taip pat tinka ir jauniems, daug dirbantiems, sportuojantiems, jaučiantiems nuovargį, linkusiems dažnai peršalti. Plačiau ...
Vitaminas E. Tai vienas iš svarbiausių riebaluose tirpių antioksidantų. Jis saugo ląstelių membranas nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio, tuo būdu saugo ir imuninę sistemą, slopina kenksmingų medžiagų, sukeliančių vėžį, poveikį. Epidemiologinių stebėjimų metu nustatyta, kad papildomas natūralaus vitamino E vartojimas moterims sumažino krūties vėžio riziką, ypač toms, kurios turėjo giminėje sirgusių krūties vėžiu. Vitaminas E saugo arterijų vidinę sienelę nuo aterosklerozės vystymosi. Šio vitamino dozė, atitinkanti rekomenduojamą paros normą, būna visų multivitaminų preparatų sudėtyje. Antioksidantų deriniuose ir vieno vitamino E būna didesnėmis dozėmis. Plačiau ...
Vitaminas C. Jis veikia kaip ekstraląstelinis antioksidantas. Atsparumą bakterijoms ir virusams vitaminas C didina aktyvindamas leukocitus, skatindamas interferono gamybą. Svarbu, kad vitamino C pakankamai gautų organizmas nuolat. Papildomai jo rekomenduojama vartoti peršalimo ligų sezono metu. Nustatyta, kad rūkančių žmonių organizme būna mažesnis vitamino C kiekis. Todėl rūkantiems, patiriantiems stresą, rekomenduojama papildomai vartoti šio vitamino. Vitamino C būna vieno, deriniuose su bioflavonoidais arba deriniuose su kitais vitaminais antioksidantais. Dažnai vitamino C būna sudėtyje maisto papildų derinyje su cinku, ežiuole, propoliu ir kitomis imuninei sistemai naudingomis medžiagomis. Plačiau ...
Vitaminas A. Vitaminas A ir kiti karotenoidai didina imuninės sistemos ląstelių aktyvumą, saugo imuninę sistemą nuo slopinančio UV spindulių poveikio. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, odai ir gleivinėms, kurios kaip barjeras sulaiko mikrobus. Vitaminas A užtikrina epitelinių audinių - odos ir gleivinės (kvėpavimo takų, virškinimo trakto, šlapimo ir lytinių organų) vientisumą ir atsinaujinimą. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, sumažėja atsparumas infekcijoms, blogiau gyja žaizdos. Vitaminas A svarbus imuninės sistemos veiklai. Jis didina leukocitų, fagocitų ir antikūnų aktyvumą. Vitamino A arba beta karoteno būna visų multivitaminų sudėtyje bei antioksidantų kompleksuose. Plačiau ...
Cinkas. Šis mikroelementas, svarbus imuninės sistemos aktyvumui. Jis veikia kaip antioksidantas ir reguliuoja imuninių ląstelių gamybą. Cinkas padeda palaikyti organizmo atsparumą bakterinėms, virusinėms, grybelinėms infekcijoms. Jis skatina žaizdų gijimą, stimuliuoja kolageno sintezę, svarbus vyrų prostatos funkcijai. Cinkas dalyvauja vitamino A apykaitoje ir padeda palaikyti reikiamą vitamino E koncentraciją kraujyje. Virusinių infekcijų metu čiulpiant cinko turinčias pastiles pasireiškia vietinis cinko poveikis - jis stabdo virusų dauginimąsi. Cinko būna daugelio multivitaminų preparatų sudėtyje, dažniausiai rekomenduojama paros norma. Kiek didesnės jo dozės gali būti sudėtyje maisto papildų, skirtų vartoti peršalus. Plačiau ...
Selenas. Būtinas organizmui mikroelementas, antioksidantas. Jis dalyvauja baltymų sintezėje, yra svarbus imuninės sistemos funkcijai, skydliaukės veiklai. Selenas yra svarbi selenoproteinų – baltyminių enzimų sudėtinė dalis. Selenoproteinai dalyvauja medžiagų apykaitoje ir veikia kaip antioksidantai – saugo baltymus, lipidus, ląstelių sieneles ir DNR nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Selenas yra būtinas tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Jis įtakoja tiek įgimtą imunitetą, kuris yra atsakingos už nespecifinį atsaką ir priešinfekcinį barjerą, tiek ir įgytą imunitetą, susijusį su T ir B limfocitų veikla. Selenas laikomas vienu iš svarbiausių mikroelementų, palaikančių organizmo pasipriešinimą virusams. Tinkama imuniteto veikla labai priklauso ir nuo to, kaip funkcionuoja skydliaukė, kuri lemia viso organizmo medžiagų apykaitą, taip pat ir imuninių organų, ypač užkrūčio liaukos veiklą, nuo kurios priklauso T limfocitų efektai. Taigi, imunitetą selenas įtakoja tiek tiesiogiai, tiek ir per skydliaukę, kurios funkcijoms jis yra būtinas. Plačiau ...
Ežiuolė. Šio augalo vaistinė žaliava turi polisacharidų, inulino, alkilamidų, glikozido echinakozido, poliacetilenų, kavos rūgšties derivatų, cikoro rūgšties, eterinių aliejų, fitosterolių, flavonoidų rutino ir kvercetino, vitamino C. Tyrimai rodo, kad ežiuolė stimuliuoja nespecifinį imunitetą, didindama limfocitų ir makrofagų aktyvumą ir fagocitozę. Šių imuninių ląstelių aktyvumą skatina ežiuolės polisacharidai, alkilamidai ir poliacetilenai, kavos rūgšties derivatai. Echinakozidas turi švelnų antibiotinį poveikį. Ežiuolė skatina interferono sintezę, kas padeda organizmui kovoti su virusais. Todėl jos rekomenduojama pradėti vartoti vos pajutusius pirmuosius peršalimo simptomus. Naudojama vietiškai ežiuolė padeda greičiau gyti žaizdoms, nudegimams. Ežiuolės būna įvairių preparatų: tinktūrų, užpilų, tablečių, kapsulių, pastilių. Labai dažnai ežiuolės ekstraktas yra derinamas su kitomis imunitetą palaikančiomis medžiagomis, pavyzdžiui vitaminu C, mikroelementu cinku. Ežiuolės ekstrakto būna ir multivitaminų, sudėtyje. Tokių multivitaminų ypač tinka vartoti peršalimo ligų sezono metu. Vidutiniškai per parą rekomenduojama gerti nuo 250 iki 500 mg ežiuolės ekstrakto. Ežiuolės preparatų patariama vartoti vieną - dvi savaites, bet ne ilgiau kaip 4 savaites. Plačiau ...
Erškėtis. Erškėčio vaisuose yra daug vitamino C ir karotino. Vitamino C erškėčio uogose yra 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose ir net 100 kartų daugiau nei obuoliuose. Taip pat jose yra ir kitų vitaminų, mineralinių medžiagų, flavonoidų. Erškėčio uogų rekomenduojama vartoti kaip natūralaus vitamino C šaltinio organizmo atsparumui palaikyti. Plačiau ...
Probiotikai. Palaiko natūralios žarnyno mikrofloros balansą, žarnyno ir viso organizmo atsparumą. Natūrali mikroflora dalyvauja imuninės sistemos veikloje, šalina toksinus, slopina žarnyno vėžį sukeliančių junginių susidarymą. Probiotinės bakterijos išskiria tam tikras medžiagas, stabdančias virusų plitimą ir prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės. Probiotikai palaiko žarnyno sienelės barjerinę funkciją, mažina žarnyno gleivinės pralaidumą nesuvirškintiems maisto alergenams. Plačiau ...
Prebiotikai. Tai maistinė gerųjų žarnyno bakterijų medžiaga. Plačiausiai naudojams prebiotikas inulinas yra išgaunamas iš cikorijos šaknies. Inuliną metabolizuoja gerosios žarnyno bakterijos, todėl jis specifiškai stimuliuoja gerųjų bakterijų aktyvumą ir palankiai veikia žarnyno gleivinę. Tyrimai rodo, kad prebiotikai, gerindami žarnyno mikrofloros sudėtį palaiko atsparumą žarnyno infekcijoms, gali padėti palengvinti tuštinimosi problemas ar alergijos pasireiškimą. Plačiau ...
Propolis. Bičių pikis, didina imuninių ląstelių aktyvumą, turi dezinfekuojančių savybių - veikia prieš bakterijas, virusus, grybelius. Bičių pikiui būdingos ir prieuždegiminės, biostimuliuojančios, antioksidacinės savybės. Tokį platų bičių pikio veikimą nulemia gausybė jame esančių biologiškai aktyvių medžiagų: žiedadulkių, aromatinių medžiagų, eterinių aliejų, terpenų flavonoidų, organinių rūgščių. Bičių pikio organinės rūgštys slopina bakterijų augimą, skatina žaizdų ir opų gijimą. Čiulpiamų propolio tablečių su medumi, vitaminu C, rekomenduojama vartoti peršalus, sergant gerklės uždegimu, parodontoze. Bičių pikis yra naudojamas ir inhaliacijoms, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bronchitu, sinusitu. Bendram organizmo stiprinimui galima propolio tirpalo gerti su pienu, medumi ar vandeniu. Aliejiniu propolio tirpalu tepama nosies gleivinė sergant sloga, sinusitu. Plačiau ...
Beta-gliukanai. Tyrimais nustatyta, kad beta-gliukanai, priklausomai nuo dozės, didina aktyvumą imuninės sistemos ląstelių - makrofagų ir neutrofilų, kurie atpažįsta ir sunaikina svetimas ląsteles, mikrobus. Taip pat beta-gliukanai veikia ir imunomoduliuojančiai. Žarnyne beta-gliukanai stiprina žarnyno ląstelių imunines funkcijas, sudaro netirpius junginius, pašalinančius iš žarnyno toksinus, riebalus. Todėl beta-gliukanų naudinga vartoti nusilpus imuninei sistemai ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje. Plačiau ...
Gliutaminas. Ši amino rūgštis svarbi imuninei sisitemai. Ji ypač naudinga intensyviai sportuojant. Sporto metu daugiau sunaudojama gliutamino, todėl atsiranda didesnė tikimybė peršalti ir susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Yra duomenų, kad vartojant iškart po sportavimo 2,5 g gliutamino ir dar tokią pačią dozę po dviejų valandų, sumažėjo peršalimo ligų. Esant dideliam organizmo krūviui, stresui, gliutamino sintezė sumažėja, todėl jo būtinai reikia gauti su maistu arba su maisto papildais. Gliutaminas yra viena iš trijų amino rūgščių,, dalyvaujančių sintezėje gliutationo, kuris yra svarbus intraląstelinis antioksidantas, dalyvaujantis kepenų detoksikacijos procesuose. Gliutaminą naudoja kraujo imuninės ląstelės. Jis yra makrofagų ir limfocitų pirminis energijos šaltinis. Todėl maisto papildų su L-gliutaminu tinka vartoti, kai imuninei sistemai tenka didelis krūvis virusinių ir bakterinių infekcijų metu arba intensyviai sportuojant. Plačiau ...
Ryklio taukai. Ryklio taukai, ryklio kepenų aliejus liaudies medicinoje žinomi kaip organizmo atsparumą didinančios priemonės. Ryklių taukuose randama alkilglicerolių, kurie teigiamai veikia imuninės sistemos ląsteles. Alkilgliceroliai įeina į ląstelių membranų fosfolipidų sudėtį. Jie sulaiko laisvuosius radikalus, taip saugo ląstelių membranas nuo pažeidimo. Alkilgliceroliai pasižymi ir imunostimuliuojančiu poveikiu, didina limfocitų ir makrofagų aktyvumą. Kitos reikšmingos organizmui ryklių taukuose esančios medžiagos yra skvalenas, riebalų rūgštys omega-3, riebaluose tirpūs vitaminai A ir D. Plačiau ...
Ženšenis. Šio augalo šaknyje yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų. Ženšenio polisacharidai glikanai aktyvina imunės sistemos ląsteles leukocitus, fagocitus, ir makrofagus kovoti su bakterijomis, virusais, grybeliais. Ženšenis kaip antioksidantas saugo organizmą, lėtina senėjimą. Jis aktyvina jodo panaudojimą skydliaukėje, tuo būdu aktyvina ir medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką, tonizuoja. Labiausiai ženšenis yra vartojamas kaip tonizuojanti, stiprinanti organizmą medžiaga. Imuninei sistemai palaikyti rekomenduojama vartoti standartizuoto ženšenio ekstrakto apie 100 mg per parą. Sveikstant po sunkių ligų, esant stipriam stresui, galima gerti iki 600 mg per parą, šią dozę padalinant į du - tris kartus. Bendram organizmo stiprinimui, geriausia ženšenio vartoti rudens - žiemos periodais. Be pertraukos jo galima gerti iki trijų mėnesių. Plačiau ...
Eleuterokokas. Šis augalas pasižymi adaptogeninėmis, streso metu organizmą balansuojančiomis savybėmis. Jis tradiciškai vartojamas kai organizmui tenka dideli fiziniai krūviai ar patiriamas stresas, peršalus. Eleuterokoko maisto papilduose būna vieno ir derinyje su kitomis organizmą tonizuojančiomis, imunitetą palaikančiomis medžiagomis, pavyzdžiui bičių pieneliu. Plačiau ...
Žalioji arbata. Žaliojoje arbatoje yra daug bioflavonoidų polifenolių, kurie yra stiprūs antioksidantai. Dėl specifinių antioksidacinių savybių, žaliosios arbatos polifenoliai saugo mažo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos, tuo būdu apsaugo kraujagysles nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo. Vietiškai naudojant, jie naikina bakterijas, virusus. Todėl reguliariai geriant žaliąją arbatą sumažėja bakterijų aktyvumas burnoje. Tai ypač naudinga sergant dantenų uždegimu, parodontoze, kai vargina nemalonus burnos kvapas. Tradiciškai žalioji arbata vartojama ne tik organizmo tonizavimui, bet ir organizmo apsauginių mechanizmų nuo toksinų ir radiacijos stiprinimui. Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas mažina onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, lėtina senėjimo procesus. Plačiau ...
