Maisto papildų enciklopedija
ieškoti »
 



 


Visas sąrašas

 

 Katarakta

Katarakta - akių liga, kuriai būdinga lęšiuko (vieno ar abiejų) drumstėjimas, pabloginantis regėjimą ir ilgainiui sukeliantis aklumą. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys, tik gali skirtis lęšiukų sudrumstėjimo laipsnis. Katarakta yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių liga. Jaunesniame amžiuje jos atsiradimą gali paskatinti akių traumos, stiprūs uždegimai, didelio laipsnio nekoreguojama trumparegystė, medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui sukelti cukrinio diabeto, ilgą laiką vartojami kai kurie vaistai, pavyzdžiui kortikosteroidai astmai ar reumatui gydyti. Katarakta vystosi lėtai. Daugėjant drumsčių, lęšiukai praranda skaidrumą ir blogiau praleidžia šviesą, todėl pradeda blogėti regėjimas. Būdingiausias kataraktos simptomas - palaipsniui silpnėjantis matymas, pastebimas dirbant įprastus darbus, skaitant. Dažniau viena akis mato prasčiau už kitą. Vaizdas atrodo neryškus, lyg rūke, o stipri šviesa akina. Ypač pablogėja matymas prieblandoje. Vakarais, kad geriau matyti, reikia vis stipresnio apšvietimo. Dažniau tenka keisti akinių stiprumą. Specifinių vaistų kataraktos gydymui nėra. Gydytojai skiria medžiagų apykaitą gerinančių akių lašų. Pagrindinis šios ligos gydymas - chirurginis, kai sudrumstėjęs lęšiukas pakeičiamas nauju dirbtiniu. Sergant katarakta svarbu reguliariai tikrintis akių būklę, kiek įmanoma koreguoti rizikos faktorius, turinčius įtakos regėjimui. Su amžiumi daugumos akių lešių struktūra keičiasi, jie drumstėja, tačiau kataraktos progresavimą labiau skatina rūkymas, ilgalaikis pažeidimas ultraviolitiniais spinduliais, medžiagų apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas, anstvoris. Šios ir kitos priežastys sukelia oksidacinį lęšių pažeidimą, todėl tokių pakitimų prevencijai naudingi antioksidantai.

Puslapio naudojimosi sąlygosLiteratūraNuorodosKontaktai