Menopauzė
Menopauzė - moterų amžiaus laikotarpis, kurio metu silpnėja, kol visai išnyksta kiaušidžių veikla, mėnesinės ir vaisingumas, bei atsiranda su tuo susijusių simptomų. Dar menopauzė vadinama klimakteriniu laikotarpiu. Klimakterinio laikotarpio pradžia būna apie 45 - 55 metus. Jam būdinga karščio pylimai, širdies plakimai, naktinis prakaitavimas, galvos skausmai, silpnumas, padidėjęs dirglumas, miego sutrikimai, gali varginti net depresija. Šie požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingo stiprumo. Jie priklauso nuo kiaušidėse sumažėjusios gamybos lytinių hormonų ir su tuo susijusios bendros organizmo reakcijos. Mažėjant lytinių hormonų, prasideda pokyčiai ir kitose organų sistemose. Pradeda plonėti, sausėti makšties gleivinė, sumažėja joje esančių pieno rūgšties bakterijų, todėl sumažėja atsparumas mieliagrybiams. Keičiasi ir šlapimo pūslės, šlaplės gleivinė, todėl dažnėja šlapimo takų infekcijų. Sumažėjus tarpvietės raumenų ir šlapimo takų tonusui, gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Sausėja ir akių gleivinė, oda, silpnėja plaukai, nagai. Mažėjant moteriškų lytinių hormonų estrogenų, pradeda greičiau retėti kaulai, todėl pomenopauzės metu labai padidėja osteoporozės rizika. Pomenopauzėje labai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes ženkliai sumažėjus estrogenų, daugėja cholesterolio kraujyje, svyruoja kraujo spaudimas. Kad palengvinti lytinių hormonų trūkumo sukeltus simptomus gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija moteriškais lytiniais hormonais. Deja ji turi ir kontraindikacijų, todėl šį gydymą moteriai gali paskirti tik gydytajas po ginekologinio ištyrimo, atsižvelgiant į gretutines ligas, ypač kraujagyslių, onkologines. Menopauzės laikotarpiu rekomenduojamas lengvas, daugiau skaidulų turintis augalinis maistas. Reikėtų mažiau vartoti sočiųjų riebalų rūgščių, kurių gauname su mėsa, daugiau į maisto racioną įtraukti kalcio turinčių produktų, žuvies, turtingos riebalų rūgštimis omega-3. Rekomenduojami sojų produktai, nes juose yra kalcio ir fitoestrogenų - augalinių medžiagų, savo struktūra panašių į lytinius hormonus. Reikėtų atsisakyti rūkymo, nes jis labai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Naudinga lengvas sportas, pavyzdžiui aerobikos pratimai, pasivaikščiojimai. Nervų dirglumui mažinti rekomenduojami augaliniai preparatai, B grupės vitaminai su magniu. Šlapimo takų atsparumui didinti, kai dažnai vargina šlapimo takų infekcijos tinka vartoti spanguolių ekstrakto, probiotikų. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai labai naudingos rieblaų rūgštys omega-3. Jei vargina odos ir gleivinių sausumas - tinka šaltalankio uogų aliejus. Labai svarbu papildyti mitybą kalciu ir vitaminu D. Naudinga vartoti specialiai šiam laikotarpiui moterims skirtų multivitaminų preparatų, kuriuose būna parinkti reikalingiausi vitaminai, mikroelementai, augalinės medžiagos.
Naudingos medžiagos
Sojų izoflavonai. Iš sojos pupelių išgaunamos biologiškai aktyvios medžiagos, savo struktūra panašios į moteriškus lytinius hormonus - estrogenus. Todėl sojų izoflavonai yra vadinami fitoestrogenais (augaliniais estrogenais). Sojų izoflavonai palengvina menopauzės simptomus, kuriuos sukelia sumažėjęs natūralių estrogenų kiekis. Fitoestrogenai reaguodami su estrogenų receptoriais sukelia švelnų poveikį, panašų į natūralių estrogenų. Tuo būdu mažina karščio pylimus ir naktinį prakaitavimą. Sojų izoflavonai yra puiki alternatyva hormoniniams preparatams. Moterims, kurios vartoja daugiau sojų baltymų, nustatomas didesnis kaulų tankis, nei toms kurios nevartoja. Tai rodo, kad fitoestrogenai padeda sulaikyti kalcį kauluose ir lėtina su amžiumi susijusį kaulų retėjimą. Tyrimais nustatyta, kad sojų izoflavonai slopina osteoklastų - ląstelių ardančių kaulus aktyvumą ir skatina osteoblastų - kaulus formuojančių ląstelių aktyvumą. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja kasdien suvartoti bent 20 - 25 gramus sojų proteinų, kad sumažinti padidėjusio cholesterolio keliamą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Maisto papildų su sojų izoflavonais būna įvairių: vien sojų izoflavonai, sojų izoflavonai derinyje su kalciu ir vitaminu D skirti kaulams stiprinti arba sojų izoflavonai derinyje su vitaminais ir mikroelementais bei kitomis menopauzės metu naudingomis moterų organizmui medžiagomis. Tyrimuose, kur buvo stebėtas teigiamas sojų izoflavonų poveikis mažinant menopauzės sukeltus karščio pylimus, moterys vartojo nuo 60 iki 120 mg sojų izoflavonų per parą. Plačiau ...
Dobilai. Raudonųjų dobilų žiedai taip pat turi izoflavonų, pasižyminčių panašiu veikimu, kaip natūralūs moters estrogenai. Tyrimų metu nustatyta, kad moterims, vartojusioms raudonųjų dobilų ekstrakto, sumažėjo karščio pylimų. Taip pat manoma, kad raudonųjų dobilų izoflavonai pagerina kraujotaką, nes mažina krešulių susidarymo tikimybę. Yra tiriamas raudonųjų dobilų izoflavonų poveikis kaulų tankiui. Manoma, kad jie gali padėti sulėtinti kaulų retėjimą moterims premenopauzės ir menopauzės metu. Raudonųjų dobilų ekstrakto būna vieno tablečių ar kapsulių forma, taip pat sudėtiniuose maisto papilduose, skirtuose vartoti moterims menopauzės metu, derinyje su vitaminais, mikroelementais ir kitomis moters organizmui naudingomis medžiagomis. Plačiau ...
Linas. Pluoštinio lino sėklos, dar vadinamos sėmenimis, labai vertingos dėl jų sudėtyje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 (alfa linoleno rūgšties) ir omega-6 (linoleinės rūgšties). Linų sėmenys - vienintelis augalinis šaltinis, turintis tokį didelį kiekį alfa linoleno rūgšties (ALR). Jos organizmas negamina, todėl būtinai turime gauti su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys reikalingos protinei veiklai, kraujagyslių apsaugai nuo aterosklerozės. Linų sėmenų aliejaus rekomenduojama vartoti šalto spaudimo, po arbatinį šaukštelį kasdien. Plačiau ...
Pasiflora. Raudonžiedė pasiflora žinoma kaip nervus raminanti, nerimą mažinanti vaistažolė. Jos tinka vartoti menopauzės metu, kai yra padidėjęs dirglumas, nerimas. Yra nustatyta, kad pasiflorų ekstraktas slopina nerimą panašiai, kaip ir benzodiazepinams priskiriami raminamieji vaistai. Plačiausiai pasiflorų ekstraktas yra vartojamas kaip raminanti, slopinanti nerimą ir palengvinanti užmigimą priemonė. Dažnai pasiflorų ekstraktas yra derinamas su valerijonu, melisa, jonažole. Pasifloros būna sausos žolės, skirtos vaistinei arbatai ruošti, tinktūros arba ekstrakto papildų. Pasifloros būna ir homeopatinių vaistų sudėtyje. Plačiau ...
Ženšenis. Jis vartojamas kaip tonizuojantis, protinę veiklą gerinantis, imunitetą stiprinantis, ilginantis gyvenimą vaistingasis augalas. Ženšenio šaknyje yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų: amino rūgščių, mineralų, vitaminų, flavonoidų, fitoestrogenų, eterinių aliejų, terpenų, triterpenų. Ženšenis pasižymi adaptogeninėmis savybėmis - padeda smegenims ir visam organizmui prisitaikyti stresinėse situacijose, gerina deguonies panaudojimą smegenyse, didina darbingumą. Todėl ženšenio naudinga vartoti menopauzės metu siekiant sumažinti depresinę nuotaiką, nerimą. Standartizuoto ženšenio ekstrakto rekomenduojama vartoti po 200 mg per parą. Be pertraukos jo galima gerti iki trijų mėnesių. Ilgą laiką vartojant ženšenio gali pasireikšti poveikis panašus į estrogenų - krūtų tempimas ir skausmingumas ar atsiradusios mėnesinės menopauzės metu. Jei yra aukštas kraujo spaudimas, ženšenio vartoti nerekomenduojama. Plačiau ...
Kadangi menopauzės laikotarpiu skirtų vartoti sudėtinių maisto papildų yra įvairių, svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieno jų sudėtį, dozes bei vartojimo rekomendacijas, nurodytas ant pakuotės. Nereikėtų vienu metu vartoti dviejų sudėtinių preparatų, nes dalis medžiagų gali dubliuotis. Jei vartojami multivitaminų ir mineralų preparatai, reikia atkreipti dėmesį kiek juose yra kalcio. Dažniausiai vienoje multivitaminų, kurių geriama vieną tabletę per parą, tabletėje kalcio dozė būna nedidelė. Todėl jo reikėtų vartoti papildomai atskirą preparatą su pakankama menopauzės laikotarpiui kalcio ir vitamino D doze.
