Nemiga
Miego sutrikimų - nemigos išraiškų gali būti įvairių: sunku užmigti, dažnai prabundama naktį arba ryte nubundama per anksti, neišsimiegojus. Bet kokie miego sutrikimai blogina natūralų organizmo poilsį. Dėl to dieną sumažėja darbingumas, padidėja dirglumas, sunkiau susikaupti, ilgainiui gali pablogėti atmintis. Miego sutrikimai gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Tai - pervargimas dieną, ilgalaikis stresas, dideli išgyvenimai, kurie sukelia ilgiau trunkančią nemigą. Pasikeitusi aplinka ir laikas išvykose ar kelios naktys prieš kelionę gali sukelti trumpalaikius miego sutrikimus. Neretai blogiau miegama sergant, ypač kai vargina ligos, kurių metu jaučiamas skausmas. Nerimui, depresijai ir kitoms psichikos ligoms taip pat yra būdingi miego sutrikimai. Norint gerai išsimiegoti, svarbu kasdien panašiu laiku eiti miegoti, negulti alkanam, bet ir nepersivalgyti. Geriausia lengvą vakarienę valgyti ne vėliau kaip 2 - 3 valandos iki miego. Miegamojo aplinka turi būti rami, nereikėtų prieš miegą žiūrėti televizoriaus, miegoti reikia gerai išvėdintame kambaryje. Prieš miegą galima išgerti šiltos arbatos su medumi, pavyzdžiui ramunėlių, melisų. O stiprios arbatos, kavos ir gėrimų, turinčių kofeino ar kitų tonizuojančių medžiagų reikėtų vengti, ypač vakare. Kai kuriems asmenims kofeino turintys gėrimai tonizuojančiai veikia ilgai, todėl geriausia tokių gėrimų visai atsisakyti. Gerai toleruojantiems šilumą, gali padėti šilta vonia prieš miegą. Yra duomenų, kad rūkantys dažniau skundžiasi miego sutikimais, nei nerūkantys. Todėl rūkantiems, norint pagerinti miegą reikėtų mažinti arba visai atsisakyti rūkymo. Alkoholis taip pat neigiamai veikia miegą, ypač kai jo vartojama dažniau. Jei nepadeda režimo pokyčiai, galima pavartoti maisto papildų, kurie naudingi nervų sistemai. Ilgiau sutrikus miegui, reikėtų kreiptis į specialistą. Jis pirmiausiai padės išsiaiškinti sutrikusio miego priežastis ir galės jas veiksmingai koreguoti.
Naudingos medžiagos
Magnis. Šis mineralas labai svarbus nervų sistemos ir širdies veiklai, dalyvauja nervinių impulsų plitime, atpalaiduoja raumenis. Trūkstant magnio gali varginti raumenų mėšlungis, širdies plakimai, padidėjęs nervų sistemos dirglumas, nemiga. Todėl sutrikus miegui, kai vargina padidėjęs nervingumas, dirglumas, svarbu užtikrinti pakankamą magnio kiekį mityboje. Tokiais atvejais naudinga magnio vartoti kartu su vitaminu B6, kuris sustiprina teigiamą magnio poveikį nervų sistemai. Sutrikus miegui, ypač kai naktį pasireiškia mėšlungis arba dažnai prabundama, magnio papildų patariama gerti vakare. Taip geriau atsipalaiduojama, lengviau užmiegama ir sumažėja prabudimų naktį. Plačiau ...
Vitaminas B6. Piridoksinas laikomas nervų ir raumenų vitaminu. Jis būtinas miego hormonų - neuromediatorių serotonino, melatonino ir gama aminosviesto rūgšties gamybai. Trūkstant šio vitamino padidėja dirglumas, sutrinka miegas, gali išsivystyti depresinė nuotaika. Vitamino B6 naudinga vartoti kai nemigą įtakoja hormoniniai pokyčiai PMS, meneopauzės metu ar vartojant geriamuosius kontraceptikus. Plačiau ...
Melisa. Melisos lapų terpenai veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai. Todėl jos rekomenduojama vartoti padidėjus dirglumui, kai varginan įtampos galvos skausmas, sutrikus miegui. Melisos lapų arbata padeda atsipalaiduoti ir užmigti. Taip pat melisa teigiamai veikia širdį - retina jos susitraukimus, lengvai mažina kraujospūdį. Kaip nerimą mažinančią ir užmigimą lengvinančią priemonę melisą rekomenduojama vartoti derinyje su valerijonu. Melisos būna vienos, vaistažolių mišiniuose ir sudėtyje maisto papildų, rekomenduojamų vartoti geram miegui palaikyti derinyje su kitomis teigiamai nervų sistemą veikiančiomis augalinėmis medžiagomis, magniu, B grupės vitaminais. Plačiau ...
Valerijonas. Jo šaknų ekstraktas veikia raminančiai, migdančiai, atpalaiduoja spazmus. Todėl jis nuo seno vartojamas nerimui ir nervingumui mažinti, užmigimui palengvinti. Valerijonas trumpina užmigimo laiką, o slopindamas dirginančių impulsų plitimą į smegenis, padeda geriau atsipalaiduoti, lengvina užmigimą ir gerina miego kokybę. Manoma, kad raminantis valerijono poveikis vyksta jam prisijungus prie gama-amino sviesto rūgšties receptorių centrinėje nervų sistemoje. Veikdamas raminančiai, valerijonas šiek tiek pamažina kraujo spaudimą, ypač jei jis būna padidėjęs dėl streso. Taip pat valerijonas mažina pilvo dieglius ir kitokius skrandžio ar žarnyno negalavimus, sukeltus streso, įtampos. Užmigimui palengvinti valerijono rekomenduojama gerti prieš pusę valandos iki einant miegoti. Plačiau ...
Ramunėlė. Vaistinė ramunėlės pasižymi raminančiu, priešuždegiminiu, lygiuosius raumenis atpalaiduojančiu, žarnyno gleivinės sudirginimą ir pilvo spazmus mažinančiu poveikiu. Todėl ramunėlių vartojama žarnyno, skrandžio spazmams raminti. Tinka ramunėlių arbatą gerti prieš miegą, nes veikia raminančiai, padeda atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. Vaistinių ramunių ekstrakto būna sudėtyje maisto papildų, derinyje su kitomis, teigiamai nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis. Plačiau ...
Pasiflora. Tai veiksminga nerimą mažinanti, raminanti ir užmigimą palengvinanti vaistažolė. Pasifloros nervus raminantį ir atpalaiduojantį poveikį lemia jos sudėtyje esantys flavonoidai ir jų glikozidai. Aktyviausias iš jų yra flavonoidas chrizinas, kuris mažina nerimo simptomus. Pasiflorų ekstrakto raminamąjį poveikį įtakoja alkoloidas maltolis. Nustatyta, kad pasiflorų ekstraktas slopina nerimą panašiai, kaip ir benzodiazepinams priskiriami raminamieji vaistai. O vartojamas kartu su kitais nervų sistemą raminančiais vaistingaisiais augalais – valerijonu, melisa arba jonažole, sustiprina jų raminantį poveikį. Pasifloros ypač tinka vartoti, kai miego sutrikimų atsiranda dėl didelio nerimo, išgyvenimų. Plačiau ...
Teaninas. Ši nebaltyminė amino rūgštis, didina gama-amino sviesto rūgšties, serotonino ir dopamino koncentraciją. L-teaninas, išgautas iš Camellia sinensis arbatžolių rūšies lapų, pasižymi atpalaiduojančiu, raminančiu poveikiu, tačiau neslopina. Vartojamas prieš miegą pagerina miego kokybę. Tiriant smegenų veiklą, nustatyta, kad L-teaninas skatina alfa bangas, kurios rodo smegenų atsipalaidavimo būseną. L-teaninas gerina miego kokybę, mažina streso poveikį, ramina. Maisto papildų sudėtyje L-teanino gali būti derinyje su kitomis, teigiamai nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis. Plačiau ...
5-hidroksitriptofanas (5-HTP). Iš jo nervų sistemoje susidaro neuromediatorius serotoninas ir miego hormonas melatoninas. Serotoninas reguliuoja smegenų impulsus, nuo jo priklauso miego kokybė, atsipalaidavimas, nuotaika. Depresijos metu sumažėja serotonino išsiskyrimas iš nervų ląstelių. Didėjant serotinino kiekiui kraujyje, mažėja depresijos simptomų, pagerėja atsipalaidavimas miegant, palengvėja „dirglių kojų“ sindromas. Plačiau ...
Gama-amino sviesto rūgštis. Ji veikia kaip neuromediatorius, slopinantis neuronų aktyvumą ir reguliuojantis impulsų pralaidumą, todėl turi raminantį poveikį. Gama-amino sviesto rūgštis gerina miego ciklą, padeda geriau atsiplaiduoti. Žmonėms, kuriuos vargina nerimas, depresija gali būti sumažėjusi gama-amino sviesto rūgšties gamyba nervų sistemoje. Maisto papildų su gama-amino sviesto rūgštimi patariama vartoti sutrikus miegui, ypač kai vargina padidėjęs dirglumas, nerimas, depresinė nuotaika. Plačiau ...
