Oda
Oda dengia kūną ir saugo jį nuo išorės cheminio ir mechaninio poveikio, nuo ultravioletinių spindulių, mikrobų. Ji palaiko kūno temperatūrą, drėgmę, dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Oda atlieka ir jutiminę funkciją. Joje yra skausmo, lietimo ir temperatūros jutimo receptoriai. Per odą yra pašalinama nemažai organizmui nereikalingų medžiagų, anglies dvideginio, o gaunama deguonies. Oda sudaryta iš paviršinio ragėjančio, atsinaujinančio sluoksnio - epidermio. Jame yra ląstelių melanocitų. Šios ląstelės iš amino rūgščių tirozino ir cisteino gamina odos pigmentą melaniną ir taip odai suteikia pigmentaciją. Šiame odos sluoksnyje veikiant saulei susidaro vitaminas D. Raginiame epidermio sluoksnyje yra ląstelių, sudarytų iš keratino baltymų. Šias ląsteles tampriai sujungia keramidai ir laisvos riebalų rūgštys. Šis sluoksnis sulaiko drėgmę ir palaiko odos atsparumą išorės poveikiui. Giliau po epidermiu yra tikroji oda - derma. Tikrojoje odoje yra prakaito ir riebalų liaukų, plaukų maišelių, kraujagyslių, limfagyslių, nervų galūnėlių. Paviršinis tikrosios odos sluoksnis sudarytas iš puraus jungiamojo audinio - plonų kolageno skaidulų ir tarpląstelinės medžiagos. Po juo yra storesnis ir stangresnis tinklinis sluoksnis, sudarytas iš storesnių kolageno skaidulų. Šiame sluoksnyje esančios elastinės skaidulos sugeba išsitempti ir grįžti į pradinę būseną. Taip tikroji oda suteikia odai stangrumo ir paslankumo, daro ją atsparią deformacijoms, sušvelnina mechaninį poveikį. Tarpus tarp ląstelių užpildo amorfinė masė, kuri yra sudaryta iš glikozaminoglikanų (polisacharidų ir baltymų junginių). Glikozaminglikanų molekulės būna susijungusios su siera, tai chondroitinsulfatas, dermatano sulfatas, heparano sulfatas. Be sieros būna hialurono rūgštis. Šios molekulės suriša daug kartų didesnį kiekį vandens, nei jų pačių dydis. Tokiu būdu yra palaikoma odos drėgmė ir elastingumas. Giliausias odos sluoksnis vadinamas paodžiu. Jį sudaro jungiamasis ir riebalinis audinys, kuriuose šakojasi kraujagyslių ir nervų tinklas. Odai priskiriami jos dariniai - plaukai ir nagai. Oda atspindi bendrą kūno būklę ir sveikatą. Net ir odos ligos, tokios kaip psoriazė, egzema, spuogai rodo, kad problema yra ne tik odoje, bet ir visame organizme. Kad oda išliktų skaisti ir elastinga, kad greitai nesentų, neatsirastų ankstyvų raukšlių, ją reikia nuolat prižūrėti ne tik iš išorės, bet pirmiausiai iš vidaus - aprūpinti maistinėmis medžiagomis, saugoti nuo ultravioletinių spindulių, drėkinti. Reikia pakankamai (bent 1,5 - 2 litrus per parą) gerti vandens. Tai svarbu kai ilgą laiką dirbama kompiuteriu ar uždarose patalpose, kur oras vėdinamas kondicionieriais. Poilsis ir buvimas gryname ore atgaivina ir skaistina odą. Maistas taip pat labai svarbus. Kuo daugiau daržovių, vaisių, turinčių natūralių vitaminų ir antioksidantų, pakankamas kiekis baltymų, ypač iš žuvies produktų, palaiko sveiką odos struktūrą. Kai odai trūksta maistingų medžiagų, ji sausėja, praranda elastingumą, greičiau susidaro raukšlių, didėja poros, sumažėja odos atsparumas mikrobams, sutrinka riebalų liaukų veikla, atsiranda spuogų. Odos pakyčius įtakoja ir hormonai, organizmo kraujotaka, kraujo gamyba, virškinimo sistemos veikla. Todėl norint išlaikyti gražią odą, sveikus plaukus ir nagus, labai svarbu rūpintis viso organizmo sveikata.
Naudingos medžiagos
Priešpienis. Šiais laikais, kai gyvename ilgiau ir norime ilgiau atrodyti geriau ir jauniau – priešpienis yra viena iš natūralių priemonių, padedančių tai pasiekti. Priešpienio imuniniai faktoriai palaiko imuniteto funkcijas ir organizmo apsaugą. Priešpienio augimo faktoriai dalyvauja kolageno sintezėje, yra svarbūs žaizdų gijimui, odos ir gleivinių elastingumui ir atsinaujinimui palaikyti. Su augimo faktorių aktyvumo mažėjimu yra susijęs greitesnis ląstelių ir viso organizmo senėjimo procesas. Tyrimai rodo, kad biologiškai aktyvios priešpienio medžiagos palaiko organizmo atsparumą, teigiamai veikia endokrininę sistemą, gali padėti sulėtinti senėjimo procesus. Plačiau ...
Vitaminas A. Vitaminas A ir betakarotenas saugo odos ląsteles nuo žalojančių laisvųjų radikalų, kurių susidaro vykstant organizmo reakcijoms, rūkant, būnant užterštoje aplinkoje, ultravioletinių spindulių poveikyje. Beta karotenas yra vitamino A provitaminas. Iš jo kepenyse organizmas pagal poreikį gamina vitaminą A. Vitaminas A būtinas odos ląstelėms augti ir diferencijuotis. Jis užtikrina epitelinių audinių - odos ir gleivinės vientisumą ir atsinaujinimą. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, sumažėja atsparumas mikrobams, oda tampa blyškesnė. Beta karoteno papildų naudinga papildomai vartoti vasarą, kaitinantis saulėje ar lankantis soliariumuose. Jis padeda gražiau įdegti, išlaikyti odos švelnumą ir saugo nuo kenksmingų spindulių. Naudinga vartoti vitamino A arba beta karoteno dirbantiems kompiuteriu, dirbantiems dirbtinio apšvietimo patalpose, patalpose, kur vėdinama kondicionieriais. Plačiau ...
Vitaminas E. Yra vienas iš svarbiausių riebaluose tirpių antioksidantų. Jis saugo odos ląsteles nuo ankstyvo senėjimo, slopina kenksmingų medžiagų sukeliančių vėžį poveikį, dalyvauja hormonų reguliacijoje. Dermatologai nustatė, kad papildomai vartojant didesnes dozes vitamino E, sumažėja fotoksinės reakcijos, sulėtėja raukšlių susidarymas bei pagerėja odos tekstūra. Vitaminų A ir E derinys mažina bazaliomų išsivystymo riziką. Vitaminų A ir E derinio rekomenduojama vartoti kai odoje atsiranda pigmentinių dėmių, kai vargina odos sausumas, niežulys, sergant egzema. Plačiau ...
Vitaminas C. Askorbo rūgštis organizme veikia kaip antioksidantas ir kaip daugelio fermentinių reakcijų kofaktorius. Jis būtinas kolageno sintezei, padeda palaikyti odos ir kraujagyslių elastingumą, skatina žaizdų gijimą, imuninės sistemos veiklą. Vitamino C trūkumas atsiranda rūkant, ilgai būnant saulėje, užterštoje aplinkoje, patiriant stresą. Todėl šiais atvejais naudinga vitamino C vartoti papildomai. Vitaminų A, E ir C būna visų multivitaminų sudėtyje. Čia dažniausiai jų dozės būna artimos rekomenduojamai paros normai. Galima rinktis specialius vitaminų antioksidandų A, C, E derinius, kuriuose būna didesnės dozės. Plačiau ...
Rutinas. Šis augalų pigmentas, bioflavonoidas, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Rutinas gerina vitamino C panaudojimą organizme. Kartu jie, skatindami kolageno sintezę, palaiko odos struktūrą, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą. Rutino ir vitamino C derinio naudinga papildomai vartoti kai odoje yra smulkių kraujagyslių išsiplėtimų, kai sergama venų ligomis. Maisto papildų sudėtyje rutinas dažniausiai ir būna derinyje su vitaminu C. Plačiau ...
Likopenas. Likopenas yra karotenoidams priskiriama medžiaga, veikianti kaip antioksidantas. Jis saugo ląstelių membranose esančias polinesočiąsias riebalų rūgštis nuo pažeidimo laisvaisiais radikalais. Likopenas naudingas odos apsaugai nuo žalojančio ultravioletinių spindulių poveikio. Todėl jo būna maisto papildų, sudėtyje, derinyje su kitais antioksidantais - beta karotenu, vitaminais E ir C bei kitomis odai naudingomis medžiagomis. Plačiau ...
B grupės vitaminai. Tarpusavyje glaudžiai sąveikaudami dalyvauja baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, amino rūgščių sintezėje, energijos gamyboje. Trūkstant kurio nors vieno B grupės vitamino, negali gerai funkcionuoti ir kiti. Netgi B grupės vitaminų trūkumo požymiai yra panašūs. Jie pasireiškia nervų sistemos sutrikimais, nuovargiu, miego sutrikimais, širdies veiklos sutrikimais, odos uždegimais. Pagrindinių B grupės vitaminų: tiamino, riboflavino, nikotinamido, pantoteno rūgšties, biotino, folio rūgšties, piridoksino ir ciankobalamino būna multivitaminų sudėtyje. Taip pat šių vitaminų gali būti didesnėmis nei rekomenduojama paros norma dozėmis specialių B vitaminų kompleksų sudėtyje, skirtų patenkinti padidėjusį B vitaminų poreikį sergant lėtinėmis nervų, odos ligomis ar patiriant nervinę įtampą. Odai ir plaukams puoselėti skirtų maisto papildų sudėtyje būna svarbiausių B grupės vitaminų derinyje su kitais odai svarbiais vitaminais, mikroelementais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Plačiau ...
Vitaminas B1. Tiaminas dalyvauja angliavandenių apykaitoje, todėl vartojant daug angliavandenių, taip pat ir alkoholio, organizmui reikia ir didesnių kiekių tiamino. Jis veikia kaip antioksidantas, saugantis organizmą nuo alkoholio ir rūkymo sukeliamo degeneracinio poveikio. Plačiau ...
Vitaminas B2. Riboflavinas būtinas aminorūgščių, baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitai. Jis palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, reguliuoja odos riebalinių liaukų ir skydliaukės veiklą, plaukų ir nagų augimą. Vieni iš būdingiausių vitamino B2 trūkumo požymių - įtrūkę lūpų kampai, perštinčios akys, raudona burnos gleivinė, liežuvis, padidėjęs odos spuoguotumas. Riboflavino naudinga vartoti sergant dermatitu, egzema, rausvaisiais spuogais. Plačiau ...
Vitaminas B5. Pantoteno rūgštis dar vadinama sveikų plaukų ir odos vitaminu. Pantoteno rūgštis skatina žaizdų gijimą, plaukų augimą, suteikia plaukams blizgesio ir švelnumo, palaiko sveiką odą ir virškinimo trakto gleivinę. Plačiau ...
Vitaminas B7. Biotinas reikalingas riebalų rūgščių sintezei ir gliukozės apykaitai, reguliuoja prakaito liaukų veiklą, palaiko plaukų ir odos struktūrą. Būdingi biotino trūkumo požymiai - sausa oda, kojų ir rankų odos pleiskanojimas, skylinėjantys nagai, silpni, slenkantys plaukai, dermatitas ar mažakraujystė. Plačiau ...
Para-amino benzoinė rūgštis. Labiausiai ištirtas yra para-amino benzoinės rūgšties vietinis antioksidacinis veikimas. Ji svarbi apsaugant odą ir plaukus nuo ultravioletinių spindulių ir kitų aplinkos taršalų žalingo poveikio. Stiprina plaukų folikulus, stabdo plaukų slinkimą. Vartojama gydant vitiligo (odos baltmė) ir sklerodermiją. Plačiau ...
Cinkas. Šis mikroelementas dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Jis veikia kaip antioksidantas, reguliuoja imuninių ląstelių gamybą, aktyvina fermentus, atsakingus už baltymų ir hormonų sintezę. Cinkas dalyvauja vitamino A apykaitoje bei padeda palaikyti reikiamą vitamino E koncentraciją kraujyje. Cinkas stimuliuoja kolageno gamybą ir epidermio ląstelių augimą, reguliuoja riebalų liaukų veiklą, skatina žaizdų gijimą, turi įtakos plaukų augimui. Kai trūksta cinko, silpnėja, lūžinėja plaukai ir nagai, gali sutrikti skonio ir kvapo jutimas, sumažėja atsparumas infekcijoms, odoje atsiranda spuogų. Plačiau ...
Selenas. Selenas odai svarbus kaip antioksidantas ir baltymų sintezei būtinas mikroelementas. Jis yra sudėtinė dalis selenoproteinų, kurie yra vidinės organizmo apsaugos dalis - saugo ląstelių membranas ir DNR nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio ir senėjimo. Dalyvaudamas baltymų sintezėje, selenas padeda formuotis kolagenui, keratinui ir kitiems struktūriniams odos baltymams. Svarbu užtikrinti šio mikroelemento pakankamą kiekį mityboje jei ilgiau būnama saulėje ar užterštoje aplinkoje, jei yra sutrikusi skydliaukės hormonų sintezė. Seleno maisto papilduose būna vieno ir derinyje su vitaminais antioksidanatais A, E ir C bei kitomis odai svarbiomis medžiagomis. Jo būna ir sudėtinių multivitaminų - mikroelementų preparatų sudėtyje. Plačiau ...
Geležis. Trūkstant organizme geležies sutrinka hemoglobino gamyba ir pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Todėl pablykšta oda, sutrinka plaukų ir nagų augimas, jie silpnėja, lūžinėja. Geležies būna kai kurių odai, plaukams, ir nagams stiprinti skirtų maisto papildų sudėtyje, derinyje su kitomis odai naudingomis medžiagomis. Plačiau ...
Silicis. Jis suteikia tvirtumo ir elastingumo jungiamojo audinio skaiduloms sudarančioms kaulus, kremzles, plaukus ir nagus. Silicio būna sudėtyje maisto papildų, derinyje su kitomis medžiagomis, stiprinančiomis plaukus ir nagus bei palaikančiomis gražią odą. Maisto papilduose dažniausiai naudojama organinio silicio rūgštis išgaunama iš augalų, pavyzdžiui asiūklio. Plačiau ...
Kofermentas Q-10. Ubichinonas yra natūralus organizmo kofermentas, dalyvaujantis energijos gamybos procesuose ląstelių mitochondrijose. Jis pasižymi antioksidacinėmis, imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis. Kofermento Q-10 gamyba organizme pradeda mažėti nuo trisdešimeties metų, todėl jo nepakankamai gaunant su maistu išryškėja trūkumo požymiai: sumažėja darbingumas, jaučiamas nepagrįstas nuovargis, gali kraujuoti dantenos, odoje atsiranda rusvų dėmelių. Pastebėjus atsirandant rusvų dėmelių, patariama kofermento Q-10 vartoti papildomai. Plačiau ...
Hialurono rūgštis. Ši natūraliai organizme susidaranti medžiaga, priklauso glikozaminoglikanams. Glikozaminoglikanai sujungia kolageną ir elastaną ir taip formuoja jungiamuosius audinius. Hialurono rūgštis užpildo tarpląstelinius tarpus odoje, ir yra atsakinga už jos drėkinimą. Ji turi savybę pritraukti ir išlaikyti didelį kiekį vandens. Sulaikydama giliuosiuose odos sluoksniuose drėgmę, hialurono rūgštis neleidžia odai prarasti stangrumo ir elastingumo bei saugo nuo raukšlių susidarymo. Hialurono rūgštis dalyvauja odos ir jungiamųjų audinių atsinaujinimo ir gijimo procesuose, padeda odos ląstelėms iš kraujotakos pasisavinti maistingąsias medžiagas. Su amžiumi hialurono sintezė mažėja. Kai oda nudega saulėje, joje sumažėja hialurono rūgšties sintezė. Todėl saulės vengti reikia ne tik dėl žalojančio ultravioletinių spindulių poveikio, bet ir siekiant išsaugoti odos drėgmę ir elastingumą ir išvengti ankstyvo raukšlių susidarymo. Hialurono rūgštis, naudojama maisto papilduose yra susintetinama fermentacijos būdu. Dažniausiai čia esanti hialurono rūgštis yra mažos molekulinės masės, kad būtų lengvai pasisavinama ir pasiektų giliuosius odos sluoksnius bei kitus jungiamuosius audinius. Plačiau ...
Nepakeičiamos riebalų rūgštys. Žmogaus organizmas jų negamina, todėl šių polinesočiųjų riebalų rūgščių būtina gauti su maistu. Pagrindinės nepakeičiamos riebalų rūgštys yra omega-3 ir omega-6. Omega-3 riebalų rūgštims priklauso alfa linoleno (ALR), eikozapentaeninė rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeninė rūgštis (DHR). Daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių yra žuvies produktuose. Alfa linoleno rūgšties daug yra ir linų sėmenų aliejuje, kiek mažiau sojų, rapsų aliejuose, graikiniuose riešutuose. EPR ir DHR yra tik žuvies produktuose. Omega-3 riebalų rūgštys mažina uždegimines reakcijas. Omega-6 riebalų rūgštims priklauso gama linoleno rūgštis (GLR), linoleinė rūgštis ir arachidono rūgštis. Trūkstant mityboje polinesočiųjų riebalų rūgščių arba esant jų disbalansui (per mažai omega-3 ir per daug omega-6, ypač arachidono rūgšties) oda būna sausa, sudirgusi, likusi į uždegimą, spuoguotumą. Plačiau ...
Agurklė. Šio augalo sėklų aliejus yra vienas geriausių gama linoleno rūgšties šaltinių (jos turi iki 24%). Gama linoleno rūgštis, priklauso polinesočiosioms riebalų rūgštims omega-6. Ji atsakinga už hormoninių medžiagų ir priešuždegiminių eikozanoidų gamybą organizme. Tuo būdu gama linoleno rūgštis mažina uždegimines reakcijas, skatina odos gijimą, mažina uždegiminį odos paraudimą, reguliuoja skysčių apykaitą, dėl kraujagysles atpalaiduojančio poveikio - gerina kraujo apytaką. Gama linoleno rūgšties reikia epidermio keramidų susidarymui. Keramidai sulaiko vandenį giliuosiuose odos sluoksniuose ir taip palaiko odos elastingumą, saugo odą nuo išsausėjimo, pleiskanojimo, niežėjimo. Dermatologijoje ir kosmetologijoje agurklės turintys preparatai naudojami atopinio dermatito, psoriazės atvejais bei odos drėgmės balansui palaikyti. Plačiau ...
Nakviša. Jos sėklų aliejus pasižymi teigiamu poveikiu odai, padeda išlaikyti sveikus plaukus ir nagus. Dvimetės nakvišos sėklų aliejuje yra linoleinės, oleino, gama linoleno rūgšties ir kitų. Riebalų rūgštys esančios nakvišų aliejuje palaiko odos drėgmę ir barjerinę funkciją, mažina paraudimą ir uždegimą. Todėl nakvišų sėklų aliejaus naudinga vartoti sergant atopiniu dermatitu, egzema, paprastaisiais spuogais, psoriaze. Plačiau ...
Šaltalankis. Jo uogų aliejuje yra didelė koncentracija organizmui naudingų riebalų rūgščių: oleino, linoleinės, palmitino, palmitoleino, stearino. Ypač odos ir gleivinių atsinaujinimui bei sveikos struktūros palaikymui naudingos omega-7 (palmitoleino) ir omega-9 (oleino) riebalų rūgštys. Taip pat šaltalankiuose yra odos apsaugai reikalingų karotinų. Šaltalankių aliejus greitina odos ir gleivinių žaizdų gijimą, pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu poveikiu. Plačiau ...
Alijošius. Alijošiaus sultys nuo seno yra vartojamos odos priežiūrai bei minkštinimui. Jose yra amino rūgščių, vitaminų, mikroelementų, polisacharidų, pektinų, sterolių, taninų, fermentų. Alijošius yra plačiausiai vartojamas augalas odos žaizdų, nudegimų gydymui. Alijošiuje yra medžiagų, kurios skatina odos ląstelių augimą ir kolageno sintezę. Dėl šių savybių alijošius naudojamas ir plaukų augimui skatinti. Alijošius mažina odos ir virškinimo trakto gleivinės uždegimines reakcijas. Alijošiaus preparatų būna kapsulių, sulčių, tepalų, kremų ir kitokių formų. Plačiau ...
Avižos. Avižų grūduose yra daug baltymų, turinčių esminių amino rūgščių - triptofano, metionino, lizino, histidino, cistino ir arginino, vitaminų B1 (tiamino), B2 (riboflavino), C (askorbo rūgšties), daug mineralinių medžiagų: geležies, mangano, cinko, kalcio, fosforo, magnio ir kalio. Avižų žolėje yra plaukams ir odai naudingo silicio. Avižos naudingos sergant egzema, nudegus, todėl jos plačiai naudojamos ir kosmetikos gaminiuose. Plačiau ...
Kadangi yra labai daug įvairios sudėties maisto papildų, skirtų odai puoselėti, todėl pasirenkant tinkamiausią preparatą reikia atkreipti dėmesį į jų sudėtį, veikliųjų medžiagų kiekius. Jei mityboje trūksta vitaminų, geležies ir kitų mikroelementų, reikėtų rinktis tokius maisto papildus, kuriuose yra organizmui trūkstamų medžiagų. Jei oda sausa, tinka maisto papildai, turintys odą maitinančių ir drėgmę palaikančių medžiagų, tokių kaip vaistinės agurklės ar dvimetės nakvišos sėklų aliejaus. Vyresniame amžiuje naudingi maisto papildai su hialurono rūštimi, kofermentu Q-10. Vaistinės agurklės, dvimetės nakvišos sėklų aliejaus bei šaltalankio uogų aliejaus naudinga vartoti sergant dermatitu, egzema, psoriaze, kai vargina odos sausumas, pleiskanojimas. Jei vargina jaunatviniai spuogai, tinka B grupės vitaminai, cinkas. Deginantis naudinga papildomai vartoti beta karoteno ir kitų antioksidantų, hialurono rūgšties.
