Peršalimas

Peršalimo ligomis yra vadinamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos, sukeliamos įvairiausių virusų. Šiomis ligomis dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku, ypač greit peršalama kai būna drėgni, vėjuoti orai. Tačiau galima susirgti ir vasarą, stipriai perkaitus ir perpūtus vėjui. Tokiu atveju dažnai išryškėja Herpes viruso sukelta lūpų pūslelinė. Kvėpavimo takų infekcijų virusai plinta oro lašeliniu būdu. Jie perduodami ligoniui kosint, čiaudint, nuo jo rankų, per daiktus, indus. Todėl kai labai plinta peršalimo ligos rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų, vėdinti patalpas, dažniau plauti rankas bei stiprinti imuninę sistemą. Nusilpusi imuninė sistema silpniau reaguoja į ligos sukėlėjus - virusus, juos sunkiau atpažįsta ir ne taip aktyviai sunaikina. Stipri imuninė sistema greičiau kovoja su infekcijos sukėlėjais, todėl peršalimo ligos praeina greičiau, išvengiama bronchito ir kitų sunkesnių komplikacijų - sinusito, vidurinės ausies ar plaučių uždegimo. Peršalimo ligos pasireiškia nosies, gerklės gleivinės paburkimu, perštėjimu, galvos skausmu, vėliau prasideda vandeninga sloga, gali ašaroti akys, stipriai skauda gerklę, prasideda sausas kosulys, karščiavimas, atsiranda bendras silpnumas. Labai aukšta kūno temperatūra būdinga Gripo viruso sukeltai infekcijai, kai kitų virusinių infekcijų metu temperatūra santykinai būna nedaug padidėjusi. Kiekvieno tipo viruso sukelta liga pasižymi jai būdinga eiga ir simptomais. Pavyzdžiui lengviausiai sergama Rinovirusine infekcija, kuri pasireiškia sloga, nestipriu karščiavimu. Adenovirusinės infekcijos metu ne tik stipriai sloguojama, bet ir ašaroja akys, labiau paburksta gerklė, padidėja limfmazgiai. Gripui būdinga labai greita ligos pradžia su aukšta temperatūra, galvos, raumenų skausmu, o sloga, sausas kosulys prasideda tik maždaug po trijų parų. Kadangi virusų anibiotikai neveikia, jų vartoti peršalus netikslinga. Lengvesniais peršalimo ligų atvejais rekomenduojamas simptominis gydymas - nosies paburkimą mažinantys ir kvėpavimą lengvinantys vaistai, vaistai nuo gerklės skausmo, atsikosėjimą palengvinantys vaistai, vaistai mažinantys temperatūrą ir skausmą. Patariama gerti daugiau šiltų skysčių, vaistažolių arbatų, valgyti medaus bei vartoti imuninę sistemą stiprinančių vitaminų, mikroelementų. Jei vargina labai aukšta temperatūra, atsikosėjama pūlingais skrepliais, stipriai skauda galvą, kaktą, prasideda ausies skausmas reikia kreiptis į gydytoją, kuris ištyręs paskirs tinkamiausią gydymą.

Naudingos medžiagos

Priešpienis. Priešpienio imuniniai faktoriai: imunoglobulinai, transfer faktoriai, įvairūs citokinai dalyvauja imuninės sistemos veikloje tiesiogiai atakuodami į organizmą patekusius infekcijų sukėlėjus ir reguliuodami imuninės sistemos ląstelių aktyvumą. Geležį pernešantys baltymai laktoferinas ir transferinas naikina į organizmą patekusius virusus, bakterijas ir grybelius. Priešpienio augimo faktoriai dalyvauja kolageno sintezėje, yra svarbūs odos ir gleivinių barjerinei funkcijai palaikyti. Tyrimai rodo, kad biologiškai aktyvios priešpienio medžiagos palaiko organizmo atsparumą, teigiamai veikia endokrininę sistemą, lėtina senėjimą. Todėl priešpienio preparatų naudinga vartoti ir vyresniame amžiuje ir jauniems, ypač linkusiems dažnai peršalti. Plačiau ...

Vitaminas C. Reikšmingiausias vitaminas imuninei sistemai. Atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms šis vitaminas antioksidantas didina aktyvindamas leukocitus, skatindamas interferono gamybą. Vitamino C būna vieno, deriniuose su bioflavonoidais ir su kitais vitaminais antioksidantais. Dažnai vitamino C būna sudėtyje maisto papildų derinyje su cinku, ežiuole, propoliu ir kitomis imuninei sistemai svarbiomis medžiagomis. Anksčiau buvo rekomenduojamos labai didelės vitamino C dozės, kai kur literatūroje nurodoma net nuo 1 iki 8 gramų per parą. Pastarųjų metų sveikatos specialistų nuomonės keičiasi ir papildomai vitamino C rekomenduojama vartoti nuo 60 mg (tai rekomenduojama paros norma) iki 200 mg, o peršalimo metu - nuo 200 iki 500 mg. Plačiau ...

Erškėtis. Erškėčio uogose yra daug vitamino C. Taip pat jose yra ir karoteno, kitų vitaminų, mineralinių medžiagų, flavonoidų. Erškėčio uogų rekomenduojama vartoti kaip natūralaus vitamino C šaltinio. Plačiau ...

Cinkas. Šis mikroelementas svarbus imuninės sistemos aktyvumui. Jis veikia kaip antioksidantas, reguliuoja imuninių ląstelių gamybą, didina organizmo atsparumą bakterijoms, virusams, grybeliams. Virusinių infekcijų metu čiulpiant pastilių su cinku pasireiškia vietinis cinko poveikis - jis stabdo virusų dauginimąsi burnos gleivinės ląstelėse. Cinko būna visų multivitaminų sudėtyje, dažniausiai rekomenduojama paros norma. Kiek didesnės jo dozės būna sudėtyje maisto papildų, skirtų vartoti peršalus. Peršalus maisto papildų su cinku rekomenduojama pradėti vartoti kuo ankčiau. Pirmomis paromis pastilių su cinku patariama čiulpti kas porą valandų. Plačiau ...

Selenas. Būtinas organizmui mikroelementas. Jis dalyvauja baltymų sintezėje, yra svarbus imuninės sistemos funkcijai, skydliaukės veiklai. Selenas yra svarbi selenoproteinų – baltyminių enzimų sudėtinė dalis. Selenoproteinai dalyvauja medžiagų apykaitoje ir veikia kaip antioksidantai – saugo baltymus, lipidus, ląstelių sieneles ir DNR nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Selenas yra būtinas tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Jis įtakoja tiek įgimtą imunitetą, kuris yra atsakingos už nespecifinį atsaką ir priešinfekcinį barjerą, tiek ir įgytą imunitetą, susijusį su T ir B limfocitų veikla. Selenas laikomas vienu iš svarbiausių mikroelementų, palaikančių organizmo pasipriešinimą virusams. Tinkama imuniteto veikla labai priklauso ir nuo to, kaip funkcionuoja skydliaukė, kuri lemia viso organizmo medžiagų apykaitą, taip pat ir imuninių organų, ypač užkrūčio liaukos veiklą, nuo kurios priklauso T limfocitų efektai. Taigi, imunitetą selenas įtakoja tiek tiesiogiai, tiek ir per skydliaukę, kurios funkcijoms jis yra būtinas. Plačiau ...

Ežiuolė. Ežiuolės vaistinėje žaliavoje esantys polisacharidai, alkilamidai, poliacetilenai, kavos rūgšties derivatai stimuliuoja nespecifinį imunitetą: didina limfocitų ir makrofagų aktyvumą ir fagocitozę. Echinakozidas turi švelnų antibiotinį poveikį. Ežiuolė skatina ir interferono sintezę, kas padeda organizmui kovoti su virusais. Ežiuolės rekomenduojama pradėti vartoti vos pajutusius pirmuosius peršalimo simptomus. Jos būna įvairių preparatų: tinktūrų, užpilų, tablečių, kapsulių, pastilių. Labai dažnai ežiuolės ekstraktas yra derinamas su kitomis imuninę sistemą aktyvinančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, vitaminu C, mikroelementu cinku. Būna ežiuolės ekstrakto ir sudėtyje multivitaminų. Vidutiniškai per parą rekomenduojama gerti nuo 250 iki 500 mg ežiuolės ekstrakto. Peršalimo pradžioje galima kas porą valandų čiulpti pastilių su ežiuole arba gerti po 3 - 5 ml ežiuolių tinktūros. Ežiuolės preparatų patariama vartoti vieną - dvi savaites, bet ne ilgiau kaip 4 savaites. Plačiau ...

Propolis. Propolis (bičių pikis) didina imuninių ląstelių aktyvumą, turi dezinfekuojančių savybių - veikia prieš bakterijas, virusus, grybelius. Taip pat bičių pikiui būdingos prieuždegiminės, biostimuliuojančios, antioksidacinės savybės. Tokį platų bičių pikio veikimą nulemia gausybė jame esančių biologiškai aktyvių medžiagų: žiedadulkių, aromatinių medžiagų, vaško, eterinių aliejų, terpenų flavonoidų, organinių rūgščių. Čiulpiamųjų propolio tablečių su medumi, vitaminu C rekomenduojama vartoti peršalus, sergant gerklės uždegimu. Bičių pikis labai tinka inhaliacijoms, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bronchitu, sinusitu. Bendram organizmo stiprinimui galima propolio tirpalo gerti su pienu, medumi ar vandeniu. Aliejiniu propolio tirpalu tepama nosies gleivinė sergant sloga, sinusitu. Plačiau ...

Eukaliptas. Eukalipto lapų eterinis aliejus naudojamas kvėpavimo funkcijoms palaikyti. Jis skystina gleives, palengvina atsikosėjimą, ramina ir atpalaiduoja kvėpavimo takus, veikia ir antiseptiškai: slopina bakterijų, virusų, Candida albicans grybelių augimą. Plačiau ...

Česnakas. Jo sudėtyje esantis alicinas suteikia ne tik aitrų skonį ir kvapą, bet ir turi antibiotinių savybių. Tradiciškai česnakas yra vartojamas peršalus arba organizmo atsparumui palaikyti. Yra tyrimų duomenų, rodančių, kad reguliariai vartojantys česnako, rečiau užsikrečia viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Plačiau ...

Islandinė kerpena. Pasižymi priešuždegiminiu, atsikosėjimą lengvinančiu veikimu. Jos preparatų vartojama sergant gerklės uždegimu, bronchitu. Kerpių rūgštys yra natūralus antibiotikas. Nustatyta, kad jos veikia net prieš tuberkuliozės sukėlėjas - mikobakterijas. Islandinės kerpenos būna sudėtyje preparatų, skirtų kosuliui palengvinti, pastilėse, skirtose gerklės skausmui ir uždegimui malšinti. Plačiau ...

Čiobrelis. Jis turi daug eterinių aliejų, todėl yra ne tik labai aromatingas bet ir veikia antiseptiškai. Čiobrelio preparatai palengvina atsikosėjimą, skystina skreplius, mažina kosulio priepuolius. Čiobrelis pasižymi ir šlapimą varančiomis savybėmis. Čiobrelių arbatos atsikosėjimui palengvinti rekomenduojama gerti nuo 1 iki 2 gramų (tai atitinka ketvirtadalį - pusę arbatinio šaukštelio) keletą kartų per dieną. Plačiau ...

Ženšenis. Ženšenio šaknyje yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų. Ženšenio polisacharidai glikanai aktyvina imunės sistemos ląsteles leukocitus, fagocitus ir makrofagus kovoti su bakterijomis, virusais, grybeliais. Ženšenis veikia endokrininę sistemą: aktyvina jodo panaudojimą skydliaukėje, taip aktyvina ir medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką, tonizuoja. Tačiau jo nerekomeduojama vartoti, kai yra padidėjęs skydliaukės aktyvumas. Labiausiai ženšenis yra vartojamas kaip tonizuojanti medžiaga. Imuninės sistemos palaikymui rekomenduojama vartoti standartizuoto ženšenio ekstrakto apie 100 mg per parą. Bendram organizmo stiprinimui patariama ženšenio vartoti rudens - žiemos periodais. Be pertraukos jo galima gerti iki trijų mėnesių. Plačiau ...

Eleuterokokas. Pasižymi adaptogeninėmis, streso metu organizmą balansuojančiomis savybėmis. Eleuterokokas stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą, skatina jas kovoti su bakterijomis ir virusais. Eleuterokoko ekstrakto būna vieno ir derinyje su kitomis organizmą tonizuojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui bičių pieneliu. Plačiau ...

Multivitaminai. Jų yra labai įvairios sudėties. Visų šių maisto papildų sudėtyje būna reikalingiausių organizmui vitaminų, mikroelementų, o kai kuriuose ir flavonoidų, ežiuolės ekstrakto ir kitų augalinių medžiagų, naudingų imuninei sistemai. Tokie sudėtiniai maisto papildai ypač tinkami vartoti peršalimo ligų sezono metu. Juos rekomenduojama pradėti vartoti iš anksto, dar nesusirgus, ypač tiems žmonėms, kurie dažnai serga peršalimo ligomis, būna sergančiųjų aplinkoje ar dideliuose žmonių susibūrimuose, kur lengva užsikrėsti virusais. Ypač svarbu kad vitaminų ir mikroelementų netrūktų vaikams, sergantiesiems lėtinėmis ligoms, vyresnio amžiaus žmonėms. Jų mitybai papildyti yra specialiai pagal amžių skirti multivitaminų preparatai.

Kadangi yra labai daug įvairios sudėties maisto papildų, skirtų vartoti peršalus, imuninės sistemos aktyvumui palaikyti ir bendram organizmo stiprinimui, reikia atkreipti dėmesį į jų sudėtį, veikliųjų medžiagų kiekius. Vienu metu nereikėtų vartoti dviejų sudėtinių preparatų, nes kai kurios medžiagos gali dubliuotis. Jei vartojami multivitaminų preparatai, juose dažniausiai jau būna vitamino C, cinko, todėl atskirai šių medžiagų vartoti nebereikia.